Liepa Rimkutė ir Agnė Jankauskaitė

Smurtas. Išgirdę šį žodį, dažnas įsivaizduojame kumščius, riksmus, gal net kraują. O išgirdus sąvoką „smurtas artimoje aplinkoje“ beveik visi įsivaizduoja vyrą, keliantį ranką prieš moterį. Vyrą, skriaudžiantį už jį dažnai silpnesnę auką. Tačiau taip yra ne visada. Kaip ir ne visada smurtas pasireiškia kumščiais.

„Žmona iš jo tyčiojasi, išmėto vaistus, sako, kad laukia jo mirties, ir susirado meilužį“, – ši istorija, pasidalinta Marijampolės vyrų krizių centro vadovės Adolfinos Blauzdžiūnienės, tik viena iš daugelio, su kuriomis susiduria pagalbą vyrams teikiantys specialistai. 

Statistikos departamento atliktas tyrimas rodo, kad nuo smurto yra nukentėjusi kas ketvirta moteris ir tik 1 iš 5 vyrų. Tačiau viešosios nuomonės 2019 metų tyrimo duomenimis, 60 proc. asmenų, patyrusių smurtą artimoje aplinkoje, pagalbos nesikreipė. Iš jų – 80 proc. vyrų ir 54 proc. moterų. Šie skaičiai parodo ne tik tai, kad vyrai pagalbos kreipiasi vis dar rečiau nei moterys, bet ir galimai demonstruoja nykstančią smurto tapatinimo su lytimi tendenciją. 

Tam pritaria ir asociacijos „Vyrų krizių centras“ vadovė, medicinos psichologė Oksana Mačėnaitė. 

„Yra garsiai šnekama ir diskutuojama šia tema. Tačiau išeliminuojama, ar tai smurtas prieš moteris ar prieš vyrus. Šis reiškinys yra tiesiog įvardijamas kaip labai žalingas“, – kalbėjo psichologė.

Vyrų istorijos – šokiruoja

Nors statistika pradeda rodyti kintančias tendencijas,visuomenės nuostatos vyrą vis dar dažniau stato į smurtautojo portretą. Vyrai vis dar įvardijami kaip stiprioji lytis, sukuriama stigma, neleidžianti kreiptis pagalbos. Tačiau išdrįsusių kreiptis pagalbos vyrų istorijos šokiruoja ir parodo, kad smurtas lyties – neturi.

Marijampolės apskrities vyrų krizių centro vadovė Adolfina Blauzdžiūnienė su nuo smurto kenčiančių vyrų istorijomis susiduria kone kasdien. 

Viena iš ekstremaliausių situacijų, kurią prisimena A. Blauzdžiūnienė, įvyko ne darbo valandomis. Jai paskambinęs vyras pasisakė stovintis prie krizių centro pastato ir paprašė skubios pagalbos. Paaiškinusi, kad reikia atvykti kitą dieną ir sutvarkyti dokumentus savivaldybėje, specialistė išgirdo tokį atsakymą: „Antradienio aš nesulauksiu. Geriau eit ir nusišaut.“

Įvertinusi situaciją, vyrų krizių centro vadovė susitiko su pagalbos prašiusiu asmeniu. 

„Vyriškis paaiškino savo situaciją, kad turi sveikatos problemų, o jo žmona iš jo tyčiojasi, išmėto vaistus, sako, kad laukia jo mirties, ir susirado meilužį. Paskambinau ir pakalbėjau su ja. Paaiškinau „Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje“ įstatymą ir kad tai, ką ji šiuo metu daro, yra žmogaus teisių pažeidimas. Tai supratusi moteris kiek surimtėjo ir padėtis šeimoje pagerėjo kelioms savaitėms. Vėliau bandžiau susisiekti su vyriškiu, bet tai  jam drausdavo žmona ir mums pakalbėti pavyko tik kelis kartus“, – pasakojo A. Blauzdžiūnienė.

A.Blauzdžiūnienės pasidalintu atveju vyras patyrė psichologinį smurtą, tačiau specialistė teigia, kad jos praktikoje neretai pasitaiko ir fizinio smurto atvejų.

„Dažnai pasitaikanti situacija, kai girta žmona pradeda fiziškai smurtauti. Tai įvyko visai neseniai – išgėrusi moteris supyko, pradėjo spiegti ir net metė į vyrą televizorių. Vyriškis skundėsi: Kas gi manim patikės, kad žmona mėtė į mane daiktus?“, – pasakojo A.Blauzdžiūnienė.

„Išgėrusi moteris supyko, pradėjo spiegti ir net metė į vyrą televizorių.“

Vyrai kumščiais, moterys – liežuviu

Vis dėlto, „Vyrų linijoje“ dirbančio psichologo R. Radzevičiaus teigimu, prieš vyrus dažniau naudojamas psichologinis smurtas. 

„Moterys dažniau naudoja psichologinį smurtą, nes psichologinis smurtas dažniausiai reiškiamas verbaliai. Moterys yra fiziškai silpnesnės, todėl naudojasi ne jėga, o žodžiu.“

O. Mačėnaitė antrina kolegai ir pažymi, esą vyrai renkasi fizinį smurtą dėl savo primityvumo: „Vyrai yra primityvesni, jie dažniau smurtauja fiziškai, o moterys – psichologiškai.“

O. Mačėnaitė savo teiginį patvirtina ir vyrų krizių centro surinktais duomenimis. 

2021 metais iš užfiksuotų 41 smurto prieš vyrus atvejų tik 11 iš jų buvo fizinio smurto. O šiais, dar nesibaigusiais 2022 metais, tik 8 iš 29 užregistruotų smurto prieš vyrus atvejų yra fizinio smurto pavyzdžiai.

Nesikreipia dėl aplinkinių nuomonės

Marijampolės vyrų krizių centro vadovė A.Blauzdžiūnienė anksčiau minėtam asmeniui pagalbą teikė neoficialiai. Baimė būti atpažintam ir išjuoktam tvarkant reikiamus dokumentus, vyrui neleido kreiptis pagalbos oficialiai. 

Baimė būti atpažintam ir išjuoktam tvarkant reikiamus dokumentus, vyrui neleido kreiptis pagalbos oficialiai. 

„Jis bijojo apsijuokti, jei priduodamas dokumentus sutiktų ten dirbantį pažįstamą“, – prisiminė Marijampolės apskr. vyrų krizių centro vadovė.

„Vyrų Linijoje“ dirbantis psichologas Romas Radzevičius pritaria, kad baimė ir vidinės nuostatos daugeliui vyrų užkerta kelią iš smurtinių santykių.

„Ateiti ir pripažinti, kad vyrui reikia pagalbos, tai ir yra sunkiausias žingsnis. Vyras nenori pripažinti, kad jis negali susitvarkyti su problema vienas. Jis nenori nusižeminti, prašyti pagalbos“, – kalbėjo R. Radzevičius. 

Psichologo teigimu, dėl negebėjimo peržengti vidinių nuostatų, į terapijos užsiėmimus ateina tik nedidelė dalis žmonių, kuriems jos reikia labiausiai.

„Ateina turbūt mažesnioji dalis tų kuriems reikėtų ateiti. Ir turbūt didesnioji dalis, kuriems reiktų atsiverti, net neateina iki psichologų“, – tikino pašnekovas. 

Pagalbą teikia vos kelios organizacijos

Atsidarius organizacijų, kovojančių su smurtu sąrašą galima pamatyti, kad už moterų teises kovojančių organizacijų sąrašas tęsiasi ir tęsiasi, o už vyrų teises kovojančių sąrašas žymiai kuklesnis – yra kelios pagrindinės organizacijos, tokios kaip Vyrų linija ar Asociacija „Vyrų Krizių centras.“ 

„Pagalbos centrų moterims yra keletas dešimčių, o vyrams – vos keletas. Tai vis dėlto rodo, kad visuomenė dar nepakankamai pripažįsta, jog vyrai – tokia pati socialinė grupė, kuriai gali reikėti pagalbos“, – teigė O.Mačėnaitė.

Anot specialistės, problema slypi ne vien organizacijų kiekyje, o žmogiškųjų resursų srityje: „Labiau trūksta specialistų ir konsultuojančių profesionalų, kurie gali padėti.“

O. Mačėnaitės teigimu, padėtį taip pat pagerintų ir prevencija bei ugdymas mokyklose.

„Reikėtų pradėti nuo pačių mažiausių. Jei šeštų – dešimtų klasių moksleiviams kartais yra vedamos smurto prevencijos pamokos, pradinukams ir priešmokyklinukams to visai nėra. Jau tokiame amžiuje vaikus reikėtų ugdyti bendrauti oriai, gražiai“, – kalbėjo specialistė. 

Psichologas R. Radzevičius, dirbantis Vyrų linijoje įvardijo ir kitą problemą: „Vyrai, kurie ateina ieškodami pagalbos, jau būna nusiteikę atsiverti, bet tai dar nereiškia, kad jiems visada pavyksta atsiskleisti, mokėti išreikšti tai ką jie jaučia.“

R. Radzevičiaus darbo praktikoje pastebėjo, kad atsiskleisti labai padeda grupinė terapija:

„Labai padeda grupinė terapija, kur kiti pasidalina, kaip jie įveikė tą pačią problemą.“, – pasakojo psichologas.

Situacija keičiasi

Asociacija „Vyrų krizių centras“ pradėjo veikti nuo 2009-ųjų. Jo vadovė O. Mačėnaitė prisimena, kad pirmuosius kelis krizių centro veikimo metus užsakymų ir skambučių darbuotojai sulaukdavo labai nedaug. 

„Per pirmuosius keturis ar penkis metus mes beveik išvis nesulaukėme skambučių, susijusių su smurtu“, –  teigė centro vadovė. 

Tačiau bėgant laikui besikreipiančių vyrų skaičius smarkiai išaugo. Krizių centro duomenimis, 2020 metais užfiksuoti 22 smurto prieš vyrus atvejai, o 2021 – net 41. O. Mačėnaitės teigimu, ši tendencija rodo, kad vyrai jaučiasi vis laisviau galintys dalintis ir įvardinti, kad prieš juos yra smurtaujama.

„Vyrai drąsėja kalbėti apie juos slegiančias problemas, rūpesčius, ir visuomenės stereotipai vyrų atžvilgiu yra sumažėję ir pasikeitę. Daugybę dešimtmečių buvo manoma, tikima ir deklaruojama, kad vyrai yra tokia socialinė grupė, kuriai nereikia pagalbos“, – teigė specialistė.

„Daugybę dešimtmečių buvo manoma, tikima ir deklaruojama, kad vyrai yra tokia socialinė grupė, kuriai nereikia pagalbos“

Jeigu savo aplinkoje pastebėjote galimus smurto atvejus arba pats kenčiate nuo smurto – kreipkitės žemiau nurodytais kontaktais. 

Vyrų Krizių ir Informacijos Centras (Vilniuje) +37067446813

Vyrų Linija +37067000027 arba https://www.vyrulinija.lt/

Marijampolės Apskrities Vyrų krizių centras +37067872262

Kauno Apskrities Vyrų krizių centras +37063681621

Alytaus Apskrities Vyrų krizių centras  +37060233902

Pagalbos linija „Nelik Vienas” +37060411119 arba Titulinis – Nelikvienas 

Šis straipsnis yra „Media4Change“ inicijuotos tarptautinės žurnalistikos laboratorijos dalis. Laboratorija yra projekto „Digital MIL Lab in Youth Work“ dalis. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“.

Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.