Naujoji Slovakijos popmuzikos scenos sensacija – queer pop žvaigždė iš mažo miestelio Centrinėje Slovakijoje. Vojtiko albumas „Gėlės iš Podpolianijos“ („Kvety z Podpoľania“) nėra tik energingų popmuzikos dainų rinkinys. Tai puikiais tekstais paremtas laisvės manifestas. Tai jaudinantis, beveik „agitacinis“ laikmečio dokumentas, paskatintas didžiulės neteisybės, kurią savo aplinkoje mato queer žmonės.
Slovakijos popmuzikos scenos sensacija – homoseksualus romas iš provincijos
Naujoji Slovakijos popmuzikos scenos sensacija – queer pop žvaigždė iš mažo miestelio Centrinėje Slovakijoje. Vojtiko albumas „Gėlės iš Podpolianijos“ („Kvety z Podpoľania“) nėra tik energingų popmuzikos dainų rinkinys. Tai puikiais tekstais paremtas laisvės manifestas. Tai jaudinantis, beveik „agitacinis“ laikmečio dokumentas, paskatintas didžiulės neteisybės, kurią savo aplinkoje mato queer žmonės.
Vaivorykštė
Leiskite man pasinaudoti laisve ir nutiesti vaivorykštę į praeitį. Taip pat noriu dar kartą priminti, kaip ilgai mes nagrinėjame panašias temas, bet taip ir nepasiekiame draugiškesnės pabaigos. Vojtiko daina „Detviečių svajonė“ („Detvanský sen“; Detva – mažas miestelis centrinėje Slovakijoje – red. past.) man daugeliu atžvilgių priminė britų grupės „Bronski Beat“ dainą „Mažo miestelio berniukas“ („Smalltown Boy“). Šios grupės dainininkas Džimis Somervilis devintajame dešimtmetyje buvo bene vienintelis, savo dainų tekstuose atvirai kalbėjęs apie homoseksualumą.
Tokios dainos ir vaizdo klipai, kaip įspūdingasis „Mažo miestelio vaikinas“ arba „Kodėl?“ („Why?“), buvo atradimas ir kartu liudijo nepaprastą drąsą. Džimis Somervilis tapo herojumi, kuris norėjo pakeisti didžiosios visuomenės dalies požiūrį į homoseksualius žmones. Homoseksualumas ir lyties dviprasmiškumas užėmė plačią vietą poproko žanre, o „naujieji romantikai“ naudojo daugiau lūpų dažų ir dėvėjo įdomesnius drabužius nei ryškiausios Londono merginos, tačiau jie buvo tabu. Tikriausiai nė viena didžiulės sėkmės sulaukusi aštuntojo dešimtmečio popmuzikos grupė homoseksualumo klausimų nesprendė taip atvirai, beveik karingai, kaip „Bronski Beat“.
Mažo miestelio berniukas
Devintojo dešimtmečio albumas „Sutikimo amžius“ („The Age Of Consent“), iš kurio yra garsioji daina „Mažo miestelio berniukas“, ir slovako Vojtiko šių metų įrašas „Gėlės iš Podpoľanijos“ yra panašūs juos lydinčiu gestu, nors juos skiria beveik keturiasdešimt metų. Galiu įsivaizduoti, kad anuomet „Bronski Beat“ įrašas kalbėjo apie tai, ko reikėjo, kad išgelbėtų ne vieno berniuko ar net suaugusio vyro gyvybę. 1984 m. išleistas albumas „Sutikimo amžius“ išėjo M. Tečer valdymo epochoje, kuomet vargšai, kairieji, gėjai ar lesbietės, jau nekalbant apie translyčius žmones, neturėjo šviesios ateities.
Šiandien, kai į valdžią atėjo Robertas Ficas [populistas, buvęs Slovakijos ministras pirmininkas, rugsėjo pabaigoje su savo partija „Smer“ laimėjęs parlamento rinkimus – red. past.] po šaudynių Bratislavoje [2022 m. spalio 12 d. 19-metis nušovė du vyrus prie baro Bratislavoje, kuriame renkasi LGBTQ+ bendruomenė – red. past.], ir po beveik vienbalsio Katalikų bažnyčios lyderių pasmerkimo, queer žmonėms Slovakijoje nėra lengviau. Tai ypač pasakytina apie centrinę Slovakiją, kuri yra tradicinės liaudies kultūros, kartu ir nacionalizmo centras. Būtent tokiame fone yra parašyti Vojtiko tekstai, kuriuose aprašomas gyvenimas be folkloro. Visam albumui būdingas beveik šiuolaikinis mitinis koloritas, piešiamas iš Detvos rajono miestelio periferijos („… ištremtieji Podpolianijos vaikai“, „… mes esame tabu Detvoje“, Pievų kvartalas, Naktis Hriniovoje, Detvos svajonė).
Maištas su baltu sijonu
Panašaus radikalaus požiūrio būtų galima tikėtis repo scenoje, bet tikrai ne tokio tiesmuko popso kontekste. Šiandien maištininkas rengiasi baltu sijonu, naudoja subtilų makiažą, bėgioja pievoje ir laisvai dainuoja apie tai, kaip įsivaizduoja savo gyvenimą. Ir tai vyksta ne sostinės centre, o rajono pakraštyje, gyvenamųjų namų kvartale, šalia futbolo aikštės, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, traukinių stotyje. Vaizdo klipe „Detviečio svajonė“ taip pat ironiškai šaipomasi iš visur tvyrančio mačo dvoko ir patriarchalinės atmosferos. O Vojtikas joje spindi kaip gėlė iš betono!
Palikime tai šiam berniukui, romui su baltu sijonu, kuris, regis, kol kas nesijaudina dėl sudėtingo jį supančio pasaulio ir mėgaujasi kylančiu populiarumu.
Kyla klausimas, kodėl tai neįvyko anksčiau? Juk skamba taip paprastai. Tačiau už to slypi daug darbo, daug talento ir ryžto, bet taip pat ir daug nevilties. Viskas, ko reikia – tai pagarba, A Little Respect, kaip aštuntojo dešimtmečio pabaigoje dainavo kitos kultinės queer popžvaigždės.
Ir galiausiai noriu jums priminti, kad Vojtiko apranga yra ikoniškiausia šios šalies istorijoje!
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.
