Istorijos – iš ten, kur verda gyvenimas

„Termini TV“ kuria istorijas iš centrinės Romos stoties. Čia vyksta labai įdomus gyvenimas. Iš stoties ne tik keliaujama – daug žmonių čia tiesiog gyvena. Atnaujinta stotis tviska prabanga, tačiau čia pat – sudėtingi žmonių, kurie dieną leidžia čia, o naktį – gatvėje, gyvenimai. Užmezgus pasitikėjimu grįstą ryšį, klausantis tikrų šių žmonių istorijų, gimsta pasakojimai. Vieni iš stoties „gyventojų“ – lietuviai Felicija ir Rimantas, kurie sako jau 17 metų esantys benamiai. Jie atsisakė Lietuvos pilietybės ir glaudžiasi gatvėje.

„Termini TV“ – tai unikalus vaizdo operatorių, fotografų, žurnalistų ir kitų profesionalų bendradarbiavimo eksperimentas, kurio tikslas – įtraukiai pasakojant apie konkrečią vietą kalbėti apie visą visuomenę. „Mes pasakojame istorijas, kad žmonės, su kuriais kasdien sutinkame ir su kuriais paprastai nekalbame, turėtų galimybę pasisakyti. Tai būdas suteikti jiems balsą, atkurti socialinius ryšius tranzito vietoje, kur dažnai per daug skubama, kad atsisuktume į mus supančią tikrovę“, – sako „Termini TV“ įkūrėjas Francesco Conte.

Televizija „Termini TV“ ne tik seka šių žmonių istorijas ir jas pasakoja, bet taip pat padeda spręsti jų problemas. Viena iš jų iniciatyvų vadinasi „Mama termini“. Savanorių dėka jau trejus metus kiekvieną sekmadienį 19.30 stoties prieigose rengiama vakarienė. Stokojantys žmonės kviečiami ne tik pavalgyti šilto maisto, bet ir pabendrauti, pajusti, kad kažkam rūpi. „Pats geriausias restoranas po žvaigždėmis“, – šypsosi vakarienės rengėjai.

Skvotai tampa kultūrinės traukos vietomis

„Termini TV“ žurnalistai žurnalistus iš Lietuvos, Slovakijos, Belgijos, Austrijos pakvietė apsilankyti skvotuose – pastatuose, nelegaliai užimtuose vadinamųjų skvoterių, būsto neturinčių žmonių. Šie namai, į kuriuos pirmieji gyventojai įsikėlė prieš dešimtmetį ar net porą, pamažu tampa bendruomenę telkiančiomis vietomis. Čia žmonės ne tik gyvena, bet ir kuria, mokosi amatų, rengia parodas. Veikia kavinės, kuriose uždirbtas pelnas tenka gyventojams.

Vienas iš skvotų vadinamas „Spin Time“. Daugiaaukštis namas, buvęs administracinis pastatas, prieš gerą dešimtmetį buvo užimtas benamių. Šiuo metu čia gyvena per 200 žmonių iš daugiau nei 20 šalių. Pasak vienos iš skvoto gyventojų Džesikos, tai, kad kartu gyvena labai skirtingi žmonės, bendruomenę skatina būti tolerantiška, nes tenka prisitaikyti prie labai skirtingų poreikių. Dabar pastatas sutvarkytas, čia yra atvira erdvė, kavinė, taip pat kirpykla, kur gyventojai gali ne tik apsikirpti, bet ir išmokti profesijos. Čia vyksta ir meno iniciatyvos, rengiamos parodos. Gyventojai turi laikytis griežtos tvarkos, nes nes menkiausias viešosios tvarkos pažeidimas gali tapti pretekstu juos iškeldinti. Tiesą sakant, šis daugiaaukštis nė kiek neprimena landynės. Tai veikiau bendruomenės vieta, jaunimo centras, kur gali rinktis patys įvairiausi žmonės. Beje, pasak Džesikos, „Termini TV“ – bene vienintelė žiniasklaidos priemonė, kuria ji pasitiki. Dažnai žurnalistai tik naudojasi jų istorijomis ir ieško skandalų.

Bendruomenė įsitraukia į socialinių problemų sprendimą

Džesika pasakoja, kad išsilaikyti skvotams nelengva, tenka susidurti su nuolatiniu valdžios ir žiniasklaidos spaudimu, tačiau vis pavyksta. Dabar jie sulaukė pažado, kad skvotai bus įteisinti. Džesika tikisi, kad tai nėra tik rinkiminiai pažadai. „Aš supratau, kad Romoje jei nori ką nors turėti, turi pasidaryti pats“, – sako moteris. Taip ji cituoja ir Carlo Cellamare knygą „Miestas „Pasidaryk pats“, kurioje pasakojama apie Romos valdžios inertiškumą ir neveiksnumą sunkumus patiriančių žmonių atžvilgiu.

Kitas skvotas – Porto Fluviale Occupato – lyg menininkų rezidencija. Čia taip pat galima ne tik gyventi, bet ir mokytis juvelyrikos, siuvimo, veikia masažo salonas. Prie tokios erdvės kūrimo prisideda ne tik vietiniai – jie sulaukia daugybės aktyvių miestiečių, tarp jų – ir aktyvių žurnalistų – palaikymo.

„Kodėl jūs tai darote?“ – klausiame vieno iš atstatyti ir tvarkyti pastatą padedančio savanorio. „Todėl, kad aš esu komunistas, tikiu, kad visi žmonės turi teisę į būstą“, – atsako vyras žurnalistams. Italijoje komunizmas suprantamas taip.

Romoje yra bene daugiausiai skvotų ir bendruomenės valdomų pastatų Europoje, nes čia sunku rasti kur gyventi – kainos didžiulės ir labai trūksta socialinių būstų. Ilgai neišsprendžiami ginčai, kam pastatas turėtų priklausyti, sudaro galimybę juose įsikurti neturintiems kur gyventi. Manoma, kad šiuo metu apleistuose pastatuose nelegaliai gyvena apie 10 000 žmonių.

Daugiau negu televizija

Į apleistus pastatus, kurių Romoje nemažai, keliasi ir kitos bendruomenės. Viena iš jų – kurdai. Media4change komanda apsilankė jų bendruomenės susibūrimo vietoje simboliniu pavadinimu „Ararat“.

Buvusiame mėsinės pastate yra įsikūręs bendruomenės centras, kuriame kurdai yra konsultuojami socialiniais ir teisiniais klausimais, taip pat švenčia šventes: pasigamina maisto, šoka savo tradicinius šokius, bendrauja.

Socialinius centrus, kur gali susirinkti, bendrauti, turi ir kitos bendruomenės. Jos gana atviros, kviečia ateiti susipažinti visus gyventojus, vaišina nacionaliniais patiekalais.

Socialinių problemų Romoje netrūksta – daugybė žmonių gyvena gatvėje, tūkstančiai atvykėlių iš kitų šalių žmonių bando įsitvirtinti. Žmogaus teisių aktyvistai, tarp jų ir televizijos „Termini.TV“ žurnalistai, padeda šiems žmonėms įsitraukti į bendruomenę. „Dažnai mes jų nematome. Jie yra lyg pilkas šydas. „Termini TV“ – daugiau nei televizija. Tai – socialinė misija – atsisukti į žmones ir problemas, kurių kartais nenorime matyti. Nes gal užmerkus akis ir problemos neliks“, – sako „Termini TV“ įkūrėjas Francesco Conte. Žurnalistai, kurdami savo pasakojimus, tampa žmogaus teisių aktyvistais, prisideda prie pažeidžiamų visuomenės grupių integracijos.

Žurnalistus iš 5 šalių sutelkė iniciatyva H!ke – tai „Media4Change“ vykdomo projekto Istorijų laboratorija „Žiniasklaida piliečiams“ („Media Citizens Story Lab“) dalis. Šios iniciatyvos, finansuojamos programos „Europa piliečiams“ lėšomis, tikslas – pakviesti kartu pasivaikščioti žurnalistus, aktyvius visuomenės narius ir politikus iš 5 šalių tam, kad jie geriau išgirstų vieni kitus. Projekto iniciatoriai tiki, kad tarpusavio dialogas gali prisidėti tiek prie pokyčių žiniasklaidoje, tiek politikoje.