Tarptautinę romų dieną žiniasklaidos monitoringo ir inovacijų programa „Media4Change” pristato pastarųjų metų romų vaizdavimo tendencijas. Kviečiame susipažinti, kokius jų kuriamo įvaizdžio pokyčius per pastaruosius tris metus fiksavo „Media4Change” žiniasklaidos analitikai.
Tarptautinė romų diena: kaip keičiasi romų vaizdavimas žiniasklaidoje?
Tarptautinę romų dieną žiniasklaidos monitoringo ir inovacijų programa „Media4Change” pristato pastarųjų metų romų vaizdavimo tendencijas. Kviečiame susipažinti, kokius jų kuriamo įvaizdžio pokyčius per pastaruosius tris metus fiksavo „Media4Change” žiniasklaidos analitikai.
Romai – rečiausiai ir neigiamiausiai Lietuvos žiniasklaidoje vaizduojama Lietuvos tautinė bendrija. 2021-ųjų metų duomenys rodo, kad vienas iš keturių žiniasklaidos darbų, kuriuose minimi romai, neigiamo konteksto. Daugiau nei pusę negatyvaus konteksto publikacijų sudaro kriminalinės tematikos pranešimai, kuriuose akcentuojama nusikaltusių ar įtariamųjų tautybė. Nors romai vis dar dažniausiai neigiamai vaizduojama grupė, žiniasklaidoje pastebima ir pozityvių pokyčių.
Nuo žiniasklaidos monitoringo vykdymo pradžios „Media4Change” komanda detaliai išanalizavo daugiau nei 4 tūkst. darbų, kuriuose vartotos sąvokos „romas” arba „čigonas”. Daugiausiai darbų apie romus fiksuota 2020-aisiais (1567), o pernai stebėta penkiomis dešimtis mažiau. Didžiojoje dalyje darbų vartojama „romo” sąvoka, tačiau terminas „čigonas” vis dar fiksuojamas daugiau nei trečdalyje.
Kontekstas
Nors 2019 ir 2020 metais romų vaizdavimas pozityvėja, ši tautinė grupė ir toliau išlieka labiausiai neigiamai vaizduojama grupė Lietuvos žiniasklaidoje. Neigiamo konteksto darbai 2019-ais metais sudarė didžiausią dalį visų publikacijų apie romus. Šis skaičius mažėjo: 2020 m. jau sudarė tik šiek tiek daugiau nei trečdalį, 2021-ais metais neigiamas kontekstas fiksuotas jau mažiau nei ketvirtadalyje visų darbų. Teigiamo konteksto publikacijos taip pat fiksuojamos rečiau. Pastarųjų dvejų metų pozityvus pokytis žiniasklaidoje: išaugęs ir dominuojantis neutralus tonas.
Kalbinamumas
Pastebima, kad kiekvienais metais žiniasklaidoje vis rečiau išgirstamas romų balsas. Praėjusiais metais romai buvo cituojami 7,5 proc. darbų, kuriuose buvo minimi. Tai beveik 2 proc. mažiau nei 2020 m., ir 10 proc. mažiau nei 2019 metais. Kiekvienais metais pastebima, kad dažniausiai romų balsą atstovauja tik du asmenys: dainininkas Radži ir romų ansamblio „Sare Roma“ lyderis, romų bendruomenės pirmininkas Ištvanas Kvik. Darbuose, kuriuose suteikiamas balsas romų tautybės asmenims, dažniau fiksuojamas teigiamas kontekstas, 2021 m. daugiau nei pusė darbų, kuriuose buvo kalbinami patys romai buvo pozityvūs, juose griaunami stereotipai apie romus.
Tematika
Praėjusiais metais didžiausią dalį darbų apie romus sudarė istorinės tematikos publikacijos, jose apie romus dažniausiai kalbėta neutraliai (81 proc.), Lietuvos istorijos tema fiksuota beveik ketvirtadalyje (23 proc.) visų darbų, kuriuose romai minimi. Arti penktadalio visų darbų sudarė publikacijos, kuriose dominuoja kultūros/meno tema. Kultūrinės tematikos darbuose dažniau fiksuojamas pozityvus kontekstas. 16 proc. visų darbų apie romus – kriminalinio konteksto. Tai pranešimai ar įspėjimai, kuriuose neretai spekuliuojama, kad grėsmę keliantys asmenys – romų tautybės. Šie darbai sudaro daugiau nei pusę visų neigiamo konteksto publikacijų. Dažnai kriminalinio turinio pranešimuose, tautybė akcentuojama dar antraštėje, naudojant pašaipų toną. Daugiau nei dešimtadalyje visų darbų romai minėti aptariant diskriminaciją, neapykantos kalbą. Publikacijos, kuriose kalbama apie romų integraciją sudarė šiek tiek daugiau nei 4 proc., apie romų papročius ir kultūrą: 3,6 proc., o darbai, kuriuose gilinamasi į romų padėtį Lietuvoje – 1,4 proc.
Pirmasis šių metų ketvirtis
Šiais metais romus žiniasklaidoje imta dažniau minėti prasidėjus karui Ukrainoje. Tačiau Ukrainos romų indėlis į kovą prieš rusus ir toliau siejamas su kriminaline veikla. Romams perėmus rusų karinę techniką vartojami tokie terminai kaip „pavogė“, „nugvelbė“, pastebima, kad pasirodžius tokiems patiems pranešimams apie ukrainiečius ūkininkus, šie terminai vartojami rečiau. Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaidoje atkreiptas dėmesys, kad tautinėms mažumoms bėgančioms iš Ukrainos, sunkiau rasti laikinus būstus. Tarp šių publikacijų fiksuota ir įspėjimų neįsileisti romų į savo namus. Tokio pobūdžio perspėjimai rodo koreliaciją tarp romų vaizdavimo žiniasklaidoje ir visuomenės nuostatų jų atžvilgiu. Romai ne tik dažniausiai neigiamai vaizduojama grupė, bet ir ta, šalia kurios lietuvių visuomenės nariai nenori gyventi labiausiai. 2021 m. pabaigoje atliktas visuomenės nuostatų tyrimas parodė, kad beveik du trečdaliai respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje su romais.
Išsamiau apie romų vaizdavimo žiniasklaidoje problematiką, stereotipus ir nuostatas galite sužinoti „Media4Change” pokalbių serijoje: 1 dalis, 2 dalis, 3 dalis.
Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįsta laboratorija“ dalis. Finansuojama Aktyvių piliečių fondo.
