Didžiausias mirtingumas per tris dešimtmečius

2022–2023 metais kas keturias dienas žūdavo po žurnalistą, teigiama Jungtinių Tautų ataskaitoje. Tame pačiame tyrime pabrėžiama, kad kaltininkai už daugiau nei keturis penktadalius žurnalistų nužudymų lieka nenubausti. 

2024 metais žurnalistų žūčių skaičius toliau auga, ypač Gazos Ruože, kur užfiksuotas didžiausias žurnalistų nužudymų skaičius per pastaruosius dešimtmečius bet kokio karo metu. 

Praeitų metų pabaigoje paaštrėjus konfliktui tarp Izraelio ir „Hamas“, žurnalistai susidūrė su daugybe iššūkių – nuo ​​informacijos patikimumo užtikrinimo ir objektyvumo išlaikymo iki darbo ekstremaliomis sąlygomis. 

2024 m. gruodžio 20 d. Žurnalistų apsaugos komiteto (angl. „The Committee to Protect Journalists“ (CPJ)) preliminarių tyrimų duomenimis, šis laikotarpis tapo mirtiniausiu žurnalistams nuo 1992 m., kai buvo pradėti rinkti duomenys. CPJ teigia, kad 141 žurnalistas buvo tarp dešimčių tūkstančių, žuvusiųjų Gazoje, Vakarų Krante, Izraelyje ir Libane nuo konflikto paaštrėjimo spalio 7-ąją.

Žurnalistų apsaugos komiteto duomenimis, į penkis žurnalistus Izraelio pajėgos taikėsi tiesiogiai, jų (Issamas Abdallah, Ismailas Al Ghoulas, Rami Al Refee, Hamza Al Dahdouh, Mustafa Thurayas) mirtis CPJ traktuoja kaip žmogžudystes. Nors pastarieji du vardai buvo minėti ir Lietuvos žiniasklaidoje (15min.lt; Tv3.lt), detalesnė informacija apie taikymąsi į žurnalistus ir kontekstinės aplinkybės vis dar retai pasirodo tarp kitų naujienų apie šį konfliktą. 

Tokio masto smurtas prieš žurnalistus ne tik pažeidžia spaudos laisvę, bet ir riboja pasaulio bendruomenės galimybes gauti objektyvią informaciją apie įvykius karo zonoje. 

Kritikos strėlės nukreiptos į žurnalistus dėl įtariamo šališkumo

Dar prieš metus daugiau nei 750 žurnalistų iš įvairių redakcijų Jungtinėse Amerikos Valstijose pasirašė atvirą laišką, smerkiantį ne tik žurnalistų nužudymus Gazoje, bet ir kritikuojantį šališką Vakarų žiniasklaidos raportavimą apie karo įvykius. 

Kritika dėl šališkumo įvykių Gazos Ruože aprašyme neprasidėjo tik po konflikto paaštrėjimo pernai. Įvairūs tyrimai nurodo, kad per pirmąjį palestiniečių sukilimą arba intifadą, trukusią nuo 1987 iki 1993 m., žiniasklaida buvo linkusi pabrėžti izraeliečių mirtis, nepaisant to, kad palestiniečių mirčių skaičius buvo žymiai didesnis. Be to, atliktuose tyrimuose pabrėžiama, kad nepaisant to, jog Izraelis yra antra pusė, jai atstovaujantys šaltiniai dažniau laikomi patikimais (Media and Political Conflict News from the Middle East, Gadi Wolfsfeld, Reporting the Israeli-Arab Conflict How Hegemony Works, Tamar Liebes).

Šią kritiką patvirtino ir pernai atliktas tyrimas Masačusetso technologijos institute (MIT), pasitelkus dirbtinį intelektą ir išnagrinėjus 33 tūkst. darbų, publikuotų pirmosios ir antrosios intifadų laikotarpiais. Tyrime buvo patvirtinta antipalestinietiška tarptautinės reikšmės laikraščio „The New York Times“ pozicija (The New York Times distorts the Palestinian struggle: A case study of anti-Palestinian bias in US news coverage of the First and Second Palestinian Intifadas, Holly M. Jackson). 

Kritika neaplenkia ir Lietuvos žiniasklaidos, į dalį žiniasklaidos vartotojų nuoskaudų  „Media4Change“ reagavo dar prieš metus, o šįmet, atrodo, kad žmonių, besidominčių šiuo konfliktu, nusivylimas tik auga.

Pavyzdžiui, praktiškai po kiekviena visuomeninio transliuotojo portalo skelbiama naujiena apie įvykius Artimuosiuose Rytuose galima pamatyti grotažymę #Izraelio ir „Hamas“ karas. Paspaudus ant jos nukeliaujama į puslapį, kuriame visos šios naujienos sudėtos į vieną vietą. Virš jų pateikiama trumpa informacija dar spalio pabaigoje atrodė taip: 

Gazos Ruožo palestiniečių islamistų grupuotė „Hamas“ spalio 7 dieną netikėtai užpuolė Izraelį, įsiverždama į jo teritoriją ir vykdydama raketų atakas. Izraelis surengė atsakomuosius smūgius Gazos Ruožui. Izraelyje žuvo daugiau nei 1,3 tūkst. žmonių, įskaitant civilius.

Ši pastraipa, kuria trumpai apibendrinama informacija apie Izraelio ir „Hamas“ karą kontrastavo su žemiau pateiktomis naujienomis, kuriose kas kelias dienas atnaujinta informacija apie žuvusiųjų skaičių Gazoje. 

Įvadinė temos pastraipa lapkričio mėnesį buvo papildyta sakiniu:

Per po to prasidėjusius Izraelio karinius veiksmus Gazos Ruože, „Hamas“ valdomos Gazos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, jau žuvo daugiau nei 43 tūkst. žmonių.

Svarbu pabrėžti, kad Izraelio pusės žūtys beveik visada įvardijamos tiesiogiai, nenurodant, kokiais duomenimis remiamasi, kalbant apie palestiniečių mirtis, pabrėžiama, jog tai Gazos sveikatos apsaugos ministerijos, kurią valdo „Hamas“ duomenys, o tai skatina abejoti informacijos patikimumu. 

Izraelis matomas dažniau 

Be to, Izraelio pozicija žiniasklaidoje pastebima kur kas dažniau. Štai 2024 m. spalį „Media4Change“ fiksavo beveik pusšešto tūkstančio Izraelio paminėjimų žiniasklaidoje, o Palestinos valstybės pavadinimas paminėtas mažiau nei penkiuose šimtuose straipsnių (459). Gazos Ruožas, kuriame konfliktas yra aštriausias, žiniasklaidoje paminėtas kiek daugiau nei du tūkstančius kartų, o terminas „Žydų valstybė“ pasirodo daugiau nei penkiuose šimtuose darbų. Taigi, apie Izraelį žiniasklaidoje kalbėta 12 kartų dažniau nei Palestiną. Izraelio pavadinimas žiniasklaidoje dažniau pasirodo ir dėl to, kad jis minimas ir konfliktų su kitomis valstybėmis (Libanu, Iranu) kontekste, bet tai, jog Izraelis žiniasklaidoje dažniau pavadinamas „Žydų valstybe“, nei Palestina minima apskritai, rodo, kad situacija žiniasklaidoje atskleidžiama neproporcingai. 

Kai viena konflikto pusė žiniasklaidoje minima dažniau, kyla rizika, kad auditorija gaus vienašališką vaizdą. Tai gali lemti šališką visuomenės nuomonę ir trukdyti susiformuoti subalansuotam požiūriui, ypač kai aptariamas konfliktas yra jautrus ir sudėtingas.

Kaip pastebėta portale The Intercept, analizuojant žiniasklaidą laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 7 d. iki lapkričio 25 d., augant palestiniečių mirčių skaičiui, žiniasklaidoje mažėjo jų paminėjimų. Tuo pačiu laikotarpiu, analizuojant palestiniečių paminėjimus Lietuvos žiniasklaidoje, kreivė gana panaši, daugiausia paminėjimų fiksuojant spalio 13 d. (339), mažiausiai – lapkričio 18 d. (54), kai palestiniečių mirčių skaičius jau buvo perkopęs 12 tūkst. 

Kas kelias dienas naujienų agentūrų atnaujinamuose pranešimuose apie žmonių mirtis Gazos Ruože trūksta konteksto, vartojami pasyvūs veiksmažodžiai. Iš 972 spalio mėnesį publikuotų darbų, kuriuose minima Palestina kartu su kitais raktažodžiais, tik trečdalyje pranešama apie Palestinos gyventojų mirtis (ir Gazos Ruože, ir Vakarų Krante). 

Tarp šių darbų – 102, kuriuose žūčių priežastys nenurodomos visai. Dažniausiai pranešant apie Palestinos civilių mirtis nurodoma, kad žmonės žuvo per Izraelio atsakomąjį karinį puolimą, nedetalizuojant aplinkybių. Dešimtadalyje iš visų nagrinėtų darbų buvo nurodyti aktyvūs Izraelio veiksmai, po kurių žuvo žmonės. 

Taigi, žiniasklaidoje dėmesys dažniau sutelkiamas į patį įvykio rezultatą – žuvusiųjų skaičių, bet aktyvūs veiksmai ar aplinkybės, nulėmusios šias mirtis, atskleidžiamos rečiau. Tuo metu, nors Gazos ruože aukų skaičius neproporcingai auga, pranešimuose vis dar dominuoja 2023 m.  spalio 7 d. įvykių naratyvas, neakcentuojant dabartinės eskalacijos ir kasdienių netekčių. 

Konfliktas siejamas su tautybėmis ir religijomis

Šių metų spalio mėnesį fiksuotas 5 621 žiniasklaidos pranešimas, kuriame minėta Izraelio valstybė, 958-iuose iš jų vartota ir žydų tautybės sąvoka, tai yra 17 proc., be to, fiksuotas 531 darbas, kuriame kaip Izraelio sinonimas vartojamas terminas Žydų valstybė. Musulmonų religinės grupės minėjimas stebėtas 108-iuose žiniasklaidos darbuose, kuriuose minimas Izraelis. Taigi, konfliktai Artimuosiuose Rytuose dažnai siejami su tautiniu ir religiniu aspektu, o ne vien politiniu ar geografiniu. Tokios tendencijos pasaulyje gali daryti įtakos antisemitizmo ir islamofobijos plitimui. Skirtingų valstybių duomenys rodo, kad religinių neapykantos nusikaltimų skaičius per metus augo rekordiškai (BBC). Šis augimas atspindi ne tik įtampas tarptautinėje arenoje, bet ir žiniasklaidos naratyvų įtaką formuojant visuomenės nuostatas, svarbu suprasti, kad žydai nėra atsakingi už Izraelio veiksmus, o musulmonai -– už Artimuosiuose Rytuose veikiančių teroristinių grupuočių kaip Hamas ir Hezbollah. 

Žiniasklaidoje rečiausiai kalba labiausiai karo paveiktos grupės

Stebėtuose darbuose, kuriuose minima ir Palestina, ir kiti raktažodžiai, dažniausiai fiksuotas Izraelio kariuomenės pranešimų citavimas, kiek mažiau cituoti skirtingi Izraelio valstybės atstovai, 6,2 proc. darbų tiesiogiai cituotas Izraelio premjeras, rečiau kalbinti Izraelio civiliai gyventojai, kurie šių metų spalio mėnesį daugiausia dalijosi išgyvenimais minėdami metus po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio. Rečiausiai stebėtos Palestinos civilių citatos, kuriose dalytasi išgyventais siaubais Izraeliui atakuojant Gazos Ruožą ir Vakarų Krantą. Tiek Izraelio, tiek Palestinos civiliai gyventojai yra tie, kurie tiesiogiai patiria konflikto pasekmes, tačiau jų balsai žiniasklaidoje girdimi rečiausiai. Kadangi Palestinos atstovai cituojami rečiau, toks informacijos pateikimas gali sumažinti empatiją bei supratimą abiejų pusių atžvilgiu, skatinant poliarizaciją ir dar didesnę atskirtį tarp tarptautinės bendruomenės požiūrių.

Taigi, rekordinis žurnalistų žūčių skaičius ir žiniasklaidoje stebimos šališkumo apraiškos dar labiau apsunkina galimybes visuomenei gauti objektyvią informaciją apie ypač sudėtingą ir išsiplėtusį konfliktą Artimuosiuose Rytuose.

Patarimai žiniasklaidai

• Skirti dėmesio kontekstui ir objektyvumui: detalizuoti aplinkybes, kurios nulėmė civilių žūtį, ir vengti nuasmeninto kalbėjimo, siekiant užtikrinti įvairiapusišką  įvykių vaizdą.
• Vengti šališko kalbėjimo: žinių pateikime vengti terminų ar nuorodų, galinčių stiprinti tautinius ar religinius stereotipus. 
• ​​Įtraukti nukentėjusiųjų balsus: suteikti daugiau erdvės civiliams ir tiesiogiai konflikto paveiktiems asmenims, kad jų istorijos ir patirtys būtų girdimos, ir taip didinti empatiją ir supratimą abiem pusėms.
• Remtis įvairiais šaltiniais: užtikrinti informacijos įvairovę, cituojant ne tik oficialius pareigūnus, bet ir nepriklausomus tyrimus bei tarptautines organizacijas, kad būtų pateiktas kuo objektyvesnis vaizdas.
• Skirti dėmesio duomenų patikrinimui: atsakingai tikrinti ir aiškiai nurodyti šaltinius, iš kurių gaunami statistiniai duomenys ar faktai, ir taip stiprinti informacijos patikimumą ir patikslinti, jei pateikta informacija buvo neteisinga.  
• Akcentuoti žurnalistų saugumą: viešinti informaciją apie smurtą prieš žurnalistus ir siekti didesnio tarptautinio spaudimo dėl jų apsaugos užtikrinimo.