2021-ųjų vasarą, išaugus migracijos srautams, kiekvieną dieną žiniasklaidos vartotojus pasitiktdavo statistika apie pasienyje sulaikytų migrantų skaičių. Pasigesta naujienų, kuriose būtų galima išgirsti ir migrantų istorijas, požiūrį. Žiniasklaidos kūrėjai susidūrė su sunkumais, siekiant informuoti visuomenę migracijos tema. Žurnalistams buvo draudžiama patekti į pasienio teritoriją. Vos prasidėjus įtampai pasienyje imta vis dažniau vartoti iki tol Lietuvos viešajame diskurse retai pasirodžiusį „Nelegalaus migranto“ terminą. Stebėdami šias tendencijas „Media4Change“ analitikai diskutavo su žurnalistais ir išplatino reakciją: „Migrantų vaizdavimo žiniasklaidoje krizė“.

Po šios reakcijos, pasidalintos liepos viduryje, jau kitą mėnesį pastebėtas ryškus pokytis, 2021 m. rugpjūčio mėnesį nors apie migrantus buvo kalbama dar dažniau, terminas „nelegalus“ vartotas jau 17,2 proc. rečiau. Migrantai dažniausiai žiniasklaidoje aptariama socialiai pažeidžiama grupe išliko visus 2021-uosius metus. Žymesnis naujienų apie migrantus kiekio sumažėjimas pastebėtas 2022-ųjų vasarį. Tuo metu termino „nelegalaus migranto“ vartojimas žiniasklaidoje stabilizavosi jau praėjusių metų pabaigoje, nuo to laiko jis fiksuojamas tik apie dešimtadalį visų naujienų, kuriose minimi migrantai (tuo metu birželį, kai kilo įtampa pasienyje, šis terminas fiksuotas daugiau nei trečdalyje visų publikacijų). Nors ši sąvoka žiniasklaidoje pasirodo rečiau, ji niekur nedingo. Nepaisant visų diskusijų šie terminai vis dar fiksuojami ir Nacionalinio transliuotojo naujienų portalo, ir tokių portalų kaip Respublika, antraštėse.

Migrantai vs. pabėgėliai

Nors pasienyje sulaikomi ar apgręžiami migrantai gali būti ir prieglobsčio prašytojai, ir nuo karo savo valstybėse bėgantys pabėgėliai, pastebėtina, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pabėgėlio terminas kur kas dažniau vartojamas žmonėms atvykstantiems iš Ukrainos, o iš kitų valstybių bėgantys žmonės vadinami migrantais, dažnai neteisėtais arba nelegaliais. Ne gana to žiniasklaidoje fiksuojama pavyzdžių, kai „migrantai“ yra priešinami su pabėgėliais iš Ukrainos ir įvardijami kaip grėsmė jiems.

2021-ųjų metų pabaigoje atliktas visuomenės nuostatų tyrimas parodė kaip skiriasi lietuvių požiūris į migrantus iš Afrikos ar Azijos šalių ir į tuos, su kuriais Lietuva dalinasi bendra istorija. Prieš karą vykdytoje apklausoje beveik pusė respondentų atsakė, jog nenorėtų gyventi kaimynystėje su pabėgėliais, o su ukrainiečiais 7 proc. Visuomenės nuostatos atsispindi ir žiniasklaidoje, kai net pranešant apie vieną didžiausių migrantų žūties atvejų JAV pastaruoju laikotarpiu, stokojama empatijos (pavyzdys žemiau), be priežasties pasitelkiamas ironiškas tonas.

Vienas iš būdų keisti visuomenės požiūrį į migrantus – pateikti juos kitoje šviesoje, suteikti jiems balsą ir leisti pasidalinti savomis istorijomis, išgyventais sunkumais ir požiūriu į migracijos situaciją Lietuvoje. Tačiau daugiau nei trečdalis visų darbų (36,5 proc.) apie migrantus yra lakoniški pranešimai apie jų patekimą ir išvykimą iš Lietuvos. Arti penktadalio visų publikacijų, kuriose minimi migrantai, aptarinėjama bendra Lietuvos migracijos politika. 2022 m. liepos duomenimis, iš visų darbų, kuriuose pagrindine tema laikyta migracijos politika Lietuvoje, tik dešimtadalyje išskirtinis dėmesys suteiktas žmogaus teisių klausimui. Nepaisant to, jog liepos mėnesį žiniasklaidoje daug kartų minimos „Amnesty International“ ir ES Teisingumo teismo išvados apie tai, jog Lietuvos vykdoma migrantų politika prasilenkia su žmogaus teisėmis. Dar dešimtadalyje publikacijų aprašyti migrantų sulaikymai ir nesėkmingos kelionės į kitas Europos valstybes ir JAV. Darbai, kuriuose migrantai minimi karo Ukrainoje kontekste, sudarė 7,4 proc. Tuo metu publikacijos, kuriose papasakojamos migrantų istorijos nesudaro nei pusės procento visų publikacijų, kuriose kalbama apie migrantus.

Tarp daugiau nei tūkstančio darbų apie migrantų sulaikymus ir Lietuvos migracijos politiką slepiasi kelios publikacijos, kuriose išgirstamos ir pačių migrantų istorijos. Viena jų tai interviu su metus Lietuvoje gyvenančia irakiete Rojin Shamo, pasakojime ji atskleidžia, jog nežinojo apie Baltarusijos migracijos planą Lietuvai („Migrantų stovykloje gyvenanti irakietė Shamo: mus baugino vienas uždaras pastatas Pabradėje“ Lrt.lt). Tai ne vienintelė migrantės istorija, kuria liepą pasidalino šis portalas: „Įkalinta tėvų namuose ir išgirdusi sprendimą ją nužudyti, irakietė gyvenimo meilę rado migrantų stovykloje Lietuvoje“ Lrt.lt. Migrantų istorijos pasiekė ir regioninius leidinius, Vilkaviškio krašto laikraštis „Santaka“ pasidalino žiniasklaidos platformos NARA pasakojimu apie nuo pilietinio karo pabėgusį gydytoją: „Gydytojas, nenorėjęs dalyvauti Kamerūno pilietiniame kare“, Santaka.

Pozityvesnį žvilgsnį į migrantus žiniasklaidoje atskleidžia ne tik jų istorijos, bet ir su žmogaus teisėmis dirbančių žmonių patirtys („Su pabėgėliais dirbančios menų agentūros vadovė: migrantų sulaikymo gėdos Lietuva nenusiplaus dar ilgai“ Delfi.lt). Kitokią perspektyvą apie migrantų naudą valstybei atskleidžia ir verslo atstovų įžvalgos („Nelygybės ir klimato kaitos problemos: kaip jas padeda spręsti migrantai?“, Litas.lt).

Verta pabrėžti, jog atrinkti teigiamos reprezentacijos pavyzdžiai sudaro labai nedidelę dalį visų darbų apie migrantus, į Lietuvą atvykusius be dokumentų. Iš pusantro tūkstančio publikacijų, kuriose minimi migrantai, teigiamos reprezentacijos sudaro tik 2 proc. Taigi, nors matomas žiniasklaidos priemonių atstovų progresas pasirenktant vartotinus terminus, migrantų vaizdavime yra daug vietos tobulėti atskleidžiant migrantų istorijas ir pristatant juos kaip žmones, galinčius integruotis į Lietuvos visuomenę.

Vykdomas žiniasklaidos monitoringas yra projekto „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįsta laboratorija“ dalis. Finansuojama Aktyvių piliečių fondo.