„Media4Change” apdovanojimai pasiekė dažniausiai stigmatizuotas grupes išgirdusias žiniasklaidos priemones ir tarptautinio tiriamosios žurnalistikos konkurso „Ateities istorijos” apdovanojimų laureatus.

Padidėję migracijos srautai iš Baltarusijos į Lietuvą įžiebė krizę ne tik pasienyje, bet ir žiniasklaidoje. Žurnalistų darbuose ryškūs visuomenės panikos kurstymo elementai: dominuoja pranešimai apie atvykusių žmonių sulaikymus, atkartojamos skambios prieš migrantus nukreiptos politikų frazės, o patiems migrantams balsas suteikiamas itin retai. Be to, nuolat vartojama sąvoka „nelegalus migrantas“, kurią iš savo žodyno išbraukė ir Jungtinės Tautos, ir didžiosios naujienų agentūros, pavyzdžiui, Associated Press.

Tautinių bendrijų dieną Media4Change kalbina Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, jungiančios kelias žiniasklaidos priemones lenkų, rusų, anglų kalbomis, vadovą Ernest Alesin apie tautinių bendrijų žiniasklaidos vaidmenį etninėse bendruomenėse.

Penktadalis žiniasklaidos turinio apie LGBTI+ bendruomenę per paskutinį pusmetį – neigiamas. 2019 ir 2020 m. duomenimis, neigiamas kontekstas fiksuotas mažesnėje dalyje publikacijų (14 proc.). Tarptautinės dienos prieš homofobiją akivaizdoje atkreipiame dėmesį į blogėjantį bendruomenės vaizdavimą viešojoje erdvėje.

Media4Change atliekamoje žiniasklaidos analizėje žydų bendruomenė išsiskiria, kaip teigiamiausiai vaizduojama visuomenės grupė. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad bendruomenės įvaizdis žiniasklaidoje priklauso nuo iniciatyvų, kurios pritraukia visuomenės dėmesį.

Neapykantos kalbos atvejų komentarų skiltyse daugėja: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dėl neapykantos kalbos pernai kreipėsi 1546 kartus – beveik du kartus daugiau nei užpernai. ŽEIT Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič pastebi, kad nors neigiamų komentarų pastaruoju metu padaugėjo, taip pat padidėjo ir su neapykanta komentarų skiltyse kovojančių žmonių skaičius.

Žiniasklaidoje apie romus kalbama, bet žodis jiems nesuteikiamas – 91,1 proc. publikacijų apie romų bendruomenę jos atstovai nekalbinami. Aktyvi romų bendruomenės narė Rasma Pažemeckaitė sako, kad žmonės nesiryžta kalbėti – juos kausto primetamų stereotipų, stigmatizacijos baimė. Rasma pasakoja, kad anksčiau jai buvo gėda prisipažinti, jog yra romė, bet dabar didžiuojasi savo šaknimis ir mano, kad tik bendradarbiavimas sugriaus visuomenėje iškilusias nepasitikėjimo sienas.

Etninių tyrimų instituto visuomenės nuostatų tyrimai jau 15 metų rodo tą patį: romų tautinė bendrija – nepalankiausiai vertinama visuomenės grupė. Instituto mokslo darbuotoja Vita Kontvainė pastebi, kad romų bendruomenė – nedidelė, ją sudaro apie 2000 narių, todėl labai dažnai žinios apie romus remiasi gandais ir žiniasklaida.

Ieškai būdų kaip prasmingai išnaudoti pandemijos laiką? Domiesi žiniasklaidos tyrimais ar žmogaus teisių tema? O galbūt ieškai praktikos? „Media4change” judėjimas kviečia Tave prisijungti prie savanorių komandos, atliekančios žiniasklaidos monitoringą apie pažeidžiamas visuomenės grupes.
Ieškome savanorių, kurie žiniasklaidos darbų analizei gali skirti 4-6 val. per savaitę.
Atsiliepsiančių laukiame iki balandžio 9 d.

Apie rasizmą Lietuvoje beveik nekalbama, bet pastaruosius 16 metų lietuviai labiausiai nenori gyventi romų kaimynystėje. Progos susipažinti su romų bendruomene lietuviai neturi – pernai 9 iš 10 publikacijų apie romus jie patys nė nekalbinti. Media4Change žiniasklaidos analizė rodo, kad informacijos srautas apie romų tautinę bendriją yra ne tik menkiausias skaičiumi, bet ir negatyviausias turiniu.

Stambulo konvencijos vaizdavime žiniasklaidoje dominuoja neapykantą kurstančios nuomonės, rodo „Media4Change“ atlikta analizė. Daugiau nei ekspertai cituojami dvasininkai prisideda prie naratyvo, jog Stambulo konvencijos tekste minima socialinės lyties sąvoka kelia grėsmę tradicinei šeimai. Nemažai autorių komentaru pateikia savą konvencijos interpretaciją, į ją įtraukdami sutartyje neminimą LGBTQ+ bendruomenę.

„Media4Change“ reaguodama į sekmadienio įvykio, susijusio su psichikos sveikatos problemų turinčiu asmeniu, nušvietimą bei žurnalistų reakcijas pateikia rekomendacijas, kaip įspėti visuomenę apie galimą pavojų vengiant žalingo poveikio psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims.

Sekmadienio vakarą iš psichiatrinės ligoninės pabėgus čia besigydančiam asmeniui, žiniasklaidoje netruko pasklisti baimę ir mitus apie psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis sėjančios žinutės. Mažiau nei valandą trukęs incidentas spėjo tapti sensacija.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu, atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Artėjant 2020 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimams politikai vis daugiau dėmesio skiria įvairių socialinių temų aptarimui. Žmogaus teisių klausimai taip pat yra neatsiejama rinkiminės kampanijos dalis. Siekiant išanalizuoti politikų pasisakymus žmogaus teisių klausimais priešrinkiminiu laikotarpiu atliekamas politinės komunikacijos žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose monitoringas. Tyrimo metu stebimi Lietuvos internetinės žiniasklaidos portalai, nacionaliniai ir regioniniai leidiniai, naujienų agentūros, socialinis tinklas „Facebook“ bei televizijos ir radijo žinių laidos.* Renkama informacija tautinių bendrijų, religijos, psichikos sveikatos, socialinių ir socioekonominių problemų, seksualinės orientacijos, migracijos, rasiškumo, priklausomybių temomis.

Esi socialinių mokslų (politikos, sociologijos, žurnalistikos, komunikacijos…) studentas ar absolventas ir tave domina mokslo tiriamasis darbas. Esi neabejingas valstybės ateičiai ir tau ne tas pats, ką politikai mano žmogaus teisių klausimais. Nesi apolitiškas ir susidomėjęs stebi rinkimų kampaniją. Tau rūpi žiniasklaidos kokybė. Jei šiuose teiginiuose atpažįsti save, tuomet kviečiame į savo draugiją – tapk Media4Change savanoriu ir prisijunk prie Media4Change įgyvendinamos politikų rinkiminės komunikacijos tyrimo iniciatyvos.

Ieškai būdų kaip prasmingai praleisti vasarą? Domiesi žiniasklaidos tyrimais ir žmogaus teisių tema? „Media4change” judėjimas kviečia Tave prisijungti prie savanorių komandos, atliekančios žiniasklaidos monitoringą apie pažeidžiamas visuomenės grupes. Besidomintiems žiniasklaidos tyrimais ar planuojantiems tokius atlikti savo akademinėje veikloje – puikus pasiūlymas vienu šūviu nušauti du zuikius. Atsiliepsiančių laukiame iki liepos 1 d.

Netylant diskusijoms apie taborą, Media4change pastebi, kad romai išlieka prasčiausiai reprezentuojama tautinė bendrija žiniasklaidoje – nuolat siejama su kriminaline veikla, vaizduojama kaip išorinis blogis, problemų šaltinis.

Geriausia gynyba yra puolimas. Tad turbūt neatsitiktinai atsakyme į kritiką dėl Laisvės TV laidos „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“ A. Tapinas visų pirma užsipuola ją išsakiusius. O buvo įmanoma reaguoti ir kitaip. Pavyzdžiui, eiti tiesiai prie reikalo ir kalbėti apie kritikos objektą, o ne kitą, nepopuliarią poziciją palaikiusius asmenis ar jiems platformą suteikusios žiniasklaidos priemonės žurnalistę. Štai […]

Dėl Andriaus Tapino reportažo „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“. Jei A. Tapinas turi pretenzijų į originalų nestandartinį požiūrį ar vertinimus, tai šiame reportaže, deja, jokio originalumo nerasime: romai vaizduojami stereotipiškai, nekritiškai atkartojant visus jau gerokai nuvalkiotus neigiamų stereotipų apie romus šablonus.

Juodojo veidrodžio statulėlės pasiekė dažniausiai pažeidžiamas grupes išgirdusias žiniasklaidos priemones. „Media4change“ analitikų atlikto tyrimo pagrindu įteikti apdovanojimai sulaukė ir Pasaulinio etiško žurnalistų tinklo bei tų grupių atstovų, apie kuriuos dažniausiai kalbama be jų, dėmesio.

Jau sausio 30 dieną (ketvirtadienį) įvyks pirmą kartą Lietuvoje organizuojami etiškos žiniasklaidos apdovanojimai. „Tai yra istorinė data mūsų šalies žurnalistikoje. Sužinosime, kas bus apdovanoti Juodojo veidrodžio statulėlėmis, o į renginį kviečiami žurnalistai, redaktoriai turės unikalią progą akustinėje aplinkoje stabtelėti jaukiam pokalbiui, susipažinti su kolegomis iš Pasaulinio etiškos žiniasklaidos tinklo bei sutikti tuos žmones, apie kuriuos Lietuvos žiniasklaida 2019 metais dažniausiai kalbėjo be jų“, – sako renginio autorė, programos „Media4Change“ vadovė, Neringa Jurčiukonytė.

2019 metus vainikavo ryški nebylumo tendencija Lietuvos žurnalistikoje. Visuomenės grupių atstovai, kurių atžvilgiu yra didžiausia socialinė distancija, Lietuvos žiniasklaidoje išlieka nebylūs. Mažiau nei 3% visų žiniasklaidos darbų psichikos sveikatos tema, kaip šaltinį įtraukia ir pačius psichikos sveikatos paslaugų vartotojus. Tik trys žmonės, turintys psichikos sutrikimų buvo pakalbinti, nors publikacijų psichikos sveikatos tema gruodį parengta – 121. Tokias tendencijas Lietuvos žiniasklaidos stebintys „Media4Change“ analitikai fiksuoja ne pirmą kartą.