Tyrimas rodo, kad daugumoje gairių kalbama apie žurnalistų praktikai svarbius aspektus: būtinybę užtikrinti etišką DI naudojimą, garantuoti, kad DI sukurtą turinį peržiūri ir patikrina žurnalistas, būtinybę atskleisti, kuris turinys sukurtas pasitelkiant šiuos įrankius, bei apsaugoti vartotojų duomenis. J. Yeungas sako, kad pastebi keletą spragų. Pavyzdžiui, dažniausiai DI naudojimo gaires rengia vyriausieji redaktoriai arba žiniasklaidos organizacijos administracija, nesikonsultuodami su žurnalistais, todėl gairės ne visada atspindi žurnalisto darbo tikrovę.

„Didžiausia gairių problema tai, kad jos – parodomosios. Jos neapibrėžia, kaip bus elgiamasi, kai, pavyzdžiui, susiduriama su jautriais duomenimis. Tarkime, pasitelkę DAI įrankius ų pagalba atliekate paiešką. Kaip apibrėžti etišką DI paiešką? Ar užtikrinate duomenų apsaugą? Klausimų – daug, bet DI naudojimo gairės paprastai į šiuos klausimus neatsako“, – sako J. Yeungas.

Mokslininkas pastebi, kad redakcijose trūksta žinių dėl apie DI ir jo integravimo. Dauguma apklaustų žurnalistų teigė, kad DI yra svarbus, bet retas galėjo apibrėžti, kas tiksliai yra DI bei kokios jo sistemos jau naudojamos redakcijoje. Neretai žurnalistai nurodydavo, kad jų kolegos, dirbantys su duomenų žurnalistika kitame skyriuje, gali atsakyti į šiuos klausimus.

Pasak J. Yeungo, žinių barjerai savaime nėra blogybė. Kad organizacija veiktų efektyviai, kiekvienas skyrius turi skirtingas atsakomybes ir gilinasi į informaciją, kurios neprivalo žinoti kiekvienas darbuotojas. „Žinių barjerai tampa problema, kai dėl jų žurnalistai nežino apie tinkamą bei etišką DI naudojimą. Pastebėjome, kad daugelis žurnalistų tarsi perleidžia atsakomybę redakcijos duomenų žurnalistikos komandai. Tai, manau, yra vienas didžiausių iššūkių,“, – teigia mokslininkas.

Pasak tyrėjo, yra daug būdų, kaip sumažinti žinių barjerus. Pirmiausia, redakcijose turėtų vykti nuolatinės diskusijos apie generatyvinį DI ir tai, kaip jis keičia žurnalistų darbą. Įgyti žinių taip pat padėtų paskaitos ir bei praktiniai seminarai apie žurnalistų jau naudojamas programas. Pasak J. Yeungo, labai svarbus bendradarbiavimas tarp žurnalistų, redaktorių ir bei duomenų žurnalistų komandos, kuri dažnai gali pristatyti naujausius įrankius, palengvinančius kasdienį žurnalistų darbą, ir konsultuoti, kaip juos naudoti etiškai ir bei legaliai.

„Žurnalistai turėtų išmanyti DI pagrindus. Kaip pastebėjome, žinių yra mažai. Iš dalies, tai ne žurnalistų, o žurnalistikos mokymo sistemos problema“, – sako J. Yeungas.

Jis pažymi, kad nors generatyvinio DI įrankių industrijoje daugės, o kartu ir spaudimas šiuos įrankius naudoti, svarbu nepasiduoti kuriamam spaudimui. Vien faktas, kad žiniasklaidos priemonė naudoja DI, nėra kokybės ar pasitikėjimo ženklas. Pasitikėjimas žiniasklaida yra sumažėjęs, o auditorija įtariai žiūri į DI naudojimą žiniasklaidoje.

Prieš skubant integruoti generatyvinio DI įrankius į redakcijų darbą, tyrėjas pirmiausia ragina kelti klausimų, ar šie įrankiai padeda spręsti žiniasklaidos problemas – objektyvumo, finansinės nepriklausomybės, pasitikėjimo žiniasklaida klausimus. Taip pat mokslininkas pataria atkreipti dėmesį į DI programų savininkus. Dauguma DI produktų kuriami pelno siekiančių įmonių. „Redakcijoms turėtų būti labai svarbu, kas kuria šias priemones bei kieno duomenys yra naudojami jas testuojant,“, – sako J. Yeungas.

Plačiau apie J.Yeung ir jo kolegų atliktą tyrimą skaitykite Guiding the Way: A Comprehensive Examination of AI Guidelines in Global Media (liet. „Beieškant teisingo kelio: išsami DI gairių pasaulinėje žiniasklaidoje analizė“). Taip pat klausykite po tyrimo surengtos išsamios rezultatų apžvalgos ir diskusijos su industrijos ekspertais.