Belgijos mokslininkai analizavo, kaip Prancūzijos dienraščio „Le Monde“ faktų tikrinimo skyrius Les Décodeurs atsakė į vizualinės dezinformacijos srautus Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir ar procesai skyrėsi nuo ankstesnių faktų tikrinimo ir dezinformacijos analizių. Mokslininkai atliko interviu su redakcijoje dirbančiais faktų tikrintojais bei susistemino per pirmuosius karo metus jų publikuotas patikrintų faktų analizes. 

Dauguma analizuotų vaizdų buvo autentiški, bet jų kontekstas buvo iškraipytas klaidinančiomis antraštėmis arba nurodant neteisingą datą ar lokaciją. Tik vienas atvejis buvo „gili klastotė“ (deepfake). Dauguma atvejų rėmėsi paprastais manipuliavimo metodais, pavyzdžiui, buvo pakeisti subtitrai arba perdirbti vaizdai. Mokslininkai pabrėžia, kad ir tokios paprastos technikos gali turėti didelę įtaką, ypač vaizdams sparčiai plintant socialiniuose tinkluose.

Prancūzijos dienraščio faktų tikrintojai pasakoja, kad atvirkštinės vaizdų paieškos ir kitais skaitmeniniais įrankiais analizavo tiek techninį vaizdų autentiškumą, tiek jų pateikimo kontekstą. Intensyviausias faktų tikrinimo darbas vyko karo pradžioje ir po Bučos žudynių. Po 2022 m. balandžio, sumažėjus dezinformacijos srautui, šie darbai beveik sustojo. Tyrimo autoriai pabrėžia faktų tikrintojų prisitaikymo ir kūrybiškumo svarbą, bet kartu užsimena apie poreikį ateityje tobulinti metodus, skirtus dirbtinio intelekto sukurtai dezinformacijai atpažinti.