Nepakantumas ir neapykanta nėra tik praeities bėdos. Šiandienos pasaulio įvykiai rodo, kad jais vis dar grindžiami pagrindiniai žmogaus teisių pažeidimai ar net geresnio, teisingesnio pasaulio vizijos.
Gana didelės įtakos tam turi žiniasklaida. Kaip svarbios politinei bendruomenei informacijos sklaidos šaltinis, ji kuria tam tikrą pilietiškumo, priklausomybės savo valstybei, tautai, sampratą.
Kaip atpažinti neapykantos kalbą ir į ją reaguoti?
Nepakantumas ir neapykanta nėra tik praeities bėdos. Šiandienos pasaulio įvykiai rodo, kad jais vis dar grindžiami pagrindiniai žmogaus teisių pažeidimai ar net geresnio, teisingesnio pasaulio vizijos. Gana didelės įtakos tam turi žiniasklaida. Kaip svarbios politinei bendruomenei informacijos sklaidos šaltinis, ji kuria tam tikrą pilietiškumo, priklausomybės savo valstybei, tautai, sampratą.
Kaip svarbios politinei bendruomenei informacijos sklaidos šaltinis, žiniasklaida kuria tam tikrą pilietiškumo, priklausomybės savo valstybei, tautai, sampratą. Toji samprata gali būti pakankamai siaura – skatinanti mąstyti kategorijomis „savi“ ir „svetimi“, liejanti pamatą baimei, įtampai, siaurakakčiam nacionalizmui, sudaranti sąlygas nepakantumui ir neapykantai atsirasti ir plisti. Ir priešingai – žiniasklaidos konstruojama pilietiškumo samprata gali būti plati, skatinanti žvelgti į pasaulį kaip į mūsų visų namus.
Žurnalistams itin svarbu suprasti neapykantos kalbos prigimtį ir raišką, todėl į pagalbą rekomenduojame pasitelkti specialiai parengtą metodiką.
