Katerina Sergatskova rašo, kad ukrainiečiai jau daugiau nei dešimtmetį gyvena karo sąlygomis, o pastaruosius trejus metus – aktyviame kare, pareikalavusiame dešimčių tūkstančių gyvybių, masinio gyventojų pasitraukimo ir reikšmingos šalies teritorijos okupacijos. Tokie iššūkiai palietė ir tūkstančius žurnalistų bei redaktorių, kurie ne tik patiria tuos pačius sunkumus kaip ir likę gyventojai, bet ir susiduria su papildoma atsakomybe bei trauma, susijusia su karo temų nušvietimu.

Šveicarijos mokslininkai analizavo, kaip apie Rusijos karą prieš Ukrainą kalbama šalyje veikiančioje „alternatyvioje žiniasklaidoje“. Alternatyvi žiniasklaida – portalai, prisistatantys naujienų portalais, bet nesilaikantys žurnalistikos normų ir profesionalių žurnalistų laikomi nepatikimas šaltiniais.

Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje „Les Décodeurs“ sukūrė specialų tinklalapį, kuriame publikavo informaciją apie patikrintus sparčiai socialiniuose tinkluose plintančius vaizdus ir informaciją.

Įvairiose valstybėse televizijos Rusijos karą prieš Ukrainą nušviečia skirtingai, rodo tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas.

Rutgerso universiteto profesorius Johnas Pavlikas teigia, kad karo alinamoje Ukrainoje žiniasklaidos vaidmuo – itin svarbus.

Vaizdo naujienų žiūrėjimas sparčiai auga, ypač tarp jaunų žmonių. „Reuters Digital News Report 2024“ duomenimis, net du trečdaliai respondentų (66 proc.) kas savaitę renkasi trumpus naujienų vaizdo įrašus, o daugiau nei pusė (51 proc.) – ilgesnio formato vaizdo įrašus, kuriuos dažniausiai žiūri ne žiniasklaidos priemonės svetainėse, o socialiniuose tinkluose.

Visame pasaulyje stebimas ryškus žiniasklaidos auditorijų elgesio pokytis. Žmonės socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijasi TikTok platformos formato vaizdo įrašais, o ne nuorodomis į straipsnius. Taip pat mažėja auditorijos noras komentuoti bei dalytis naujienomis internete.

Žiniasklaidos priemonės vis dažniau kuria specialiai jaunimui skirtą naujienų turinį. Belgijoje atliktas tyrimas rodo, kad jaunimui skirtas „Instagram“ naujienų kanalas @nws.nws.nws tampa svarbiu kanalu mezgant ryšį su jaunąja auditorija.

Čilės naujienų svetainės „BiobioChile“ analizė atskleidžia, kad žurnalistų dėmesys auditorijai gali prisidėti prie demokratinių žiniasklaidos idealų įgyvendinimo, jei auditorija suvokiama ne vien kaip „skaičiai“, bet ir kaip „gyvi piliečiai“. Ši sąvoka pabrėžia, kad žmonės – tai ne tik statistika (patiktukai ir peržiūros), bet ir konkrečios bendruomenės nariai, turintys poreikių, idėjų, socialinių bei politinių interesų.

Jonathanas Stray’us, vyresnysis mokslininkas Berklio universitete „Center for Human-Compatible AI“, pabrėžia, kad 2025 metais redakcijos toliau praras konservatyvią auditoriją, jei nesiims aktyvių veiksmų.