Nepakantumas ir neapykanta nėra tik praeities bėdos. Šiandienos pasaulio įvykiai rodo, kad jais vis dar grindžiami pagrindiniai žmogaus teisių pažeidimai ar net geresnio, teisingesnio pasaulio vizijos.

Gana didelės įtakos tam turi žiniasklaida. Kaip svarbios politinei bendruomenei informacijos sklaidos šaltinis, ji kuria tam tikrą pilietiškumo, priklausomybės savo valstybei, tautai, sampratą.

Klausimas anaiptol ne kvailas. Informacijos pertekliaus eroje susigaudyti sudėtinga ne tik pavieniams piliečiams, bet ir komunikacijos srities profesionalams. Tad informacijos paieškos strategijų reikia mokytis, o kadangi šioje srityje viskas kinta nepaprastai greitai (pvz., Facebook‘as dar prieš porą metų turėjo dešimteriopai patogesnę paieškos sistemą, nei dabar) – tai verta ir nuolat stebėti naujoves.

Kliše tapęs pasakymas, kad žurnalistika – pavojinga profesija. Net ir Lietuvoje, kur dirbti žurnalistinį darbą gana saugu, o grėsmė gyvybei nedidelė. Vis dėlto rizika netekti gyvybės – tik viena iš daugelio, kurias dažniau nei kitų profesijų žmonės patiria žurnalistai. Todėl verta atidžiau pažvelgti į problemą ir paanalizuoti žurnalistinio darbo pavojus, apie kuriuos Lietuvos žurnalistikos mokyklose, o ir pačiose redakcijose, kurios klaidingai skirsto žmones į „silpnų“ ir „stiprių“ nervų, kalbama labai nedaug.

Psichikos ligos visais laikais ne tik kėlė nerimą, baimę, bet ir domino žmones. Šiame informacinės visuomenės amžiuje apie psichikos sveikatą nesunkiai galime sužinoti viską: jų paplitimo statistiką, gydymo įstaigas ,lotyniškus diagnozių pavadinimus, naujos kartos neuroleptikus ir jų efektyvumą, psichosocialinę reabilitaciją ir kitus dominančius dalykus.

Jūsų rankose – projekto „Žmogaus teisių adresas – žurnalistika“ produktas – bendradarbiavimo su žiniasklaida vadovas. Jame sukaupėme projekto vykdytų mokymų patirtį ir  tikimės, kad aktualių patarimų ras ne tik ir toliau žinias taikyti siekiantys šio projekto dalyviai, bet ir neįsitraukę į šį projektą organizacijų, institucijų atstovai, siekiantys žurnalistus informuoti apie savo veiklą, problemas, galiausiai – griauti žalingus mitus apie pažeidžiamas grupes.

Etiškos žurnalistikos tinklas parengė leidinį, kuris kalba apie etiškumo krizės esmę. Ji šiuo metu yra ištikusi žurnalistus ir žiniasklaidą apskritai, kurie bando išlaikyti tam tikrus internetinės žiniasklaidos standartus.

„Media4Diversity – Taking the Pulse of Diversity in the Media” – publikacija, atsiradusi po ES tyrimo „Žiniasklaida ir įvairovė”. Leidinyje žurnalistinių tekstų pavyzdžiai, analizės ir rekomendacijos skirti mažinti diskriminaciją.

Tyrime kalbama, kokius būdus vertėtų naudoti kalbant etniškumo ir religijos klausimais. Pateikiami žurnalistiniai tekstai, kurie išsamiai pasakoja minėtas temas, remiasi kontekstine informacija.

„Media4change” judėjimas (inicijuotas Nacionalinio socialinės integracijos instituto) atlikdami žiniasklaidos stebėseną pastebėjo tam tikras tendencijas dėl romų bendruomenės vaizdavimo žiniasklaidoje, kuriomis norėtų pasidalinti.