Valstybinė kalbos inspekcija jau pavasarį žada pradėti bausti darbdavius, jei jų darbuotojai nemokės kalbos tinkamu lygiu. „Kas mūsų laukia? Ar neteks grįžti į kariaujančią šalį“, – nerimauja nuo karo Lietuvoje besiglaudžiantys ukrainiečiai. Jų manymu, tik pusė jų galės įrodyti mokantys kalbą reikiamu lygiu. Užimtumo tarnybos duomenimis, iki lapkričio 1 d. lietuvių kalbos kursus baigė vos per 1000 ukrainiečių.
Lietuvoje besikuriantys ukrainiečiai: baiminamės, kad netrukus galime netekti darbo
Valstybinė kalbos inspekcija jau pavasarį žada pradėti bausti darbdavius, jei jų darbuotojai nemokės kalbos tinkamu lygiu. „Kas mūsų laukia? Ar neteks grįžti į kariaujančią šalį“, – nerimauja nuo karo Lietuvoje besiglaudžiantys ukrainiečiai. Jų manymu, tik pusė jų galės įrodyti mokantys kalbą reikiamu lygiu. Užimtumo tarnybos duomenimis, iki lapkričio 1 d. lietuvių kalbos kursus baigė vos per 1000 ukrainiečių.
Aleksandras: labai stengiuosi, bet sunku
Aleksandras Lelikov dirba Klaipėdos vaikų ligoninės Reanimacijos–intensyviosios terapijos skyriuje. „Mums labai pasisekė, – sako skyriaus vedėjas Linas Mikelis . – Aleksandras nuostabus gydytojas ir žmogus. Kuo daugiau tokių, gali visa Ukraina atvažiuoti pas mus, jeigu tokie atvažiuoja.“ L. Mikelio teigimu, šiuo metu gydytojų apskritai trūksta, o gerų – ypač. Tad Klaipėdos vaikų ligoninei pasisekė.
Iš viso vaikų ligoninėje šiuo metu dirba trys gydytojai iš Ukrainos, viena iš jų – Aleksandro žmona.
Svetlana: jei nori gyventi šalyje, turi priimti jos taisykles
Svetlana Stepanenko augina dviejų metų sūnelį, tačiau viską spėja, planuoja netrukus pradėti dirbti. Ji, kaip ir daugelis kitų ukrainiečių, iš pradžių manė, kad Lietuvoje ilgam neliks – pusė metų, ir važiuoja namo. Tad ir kalbos mokytis nebuvo didelio poreikio. Tačiau susiklostė kitokios aplinkybės, vis labiau aiškėja, kad gali tekti čia pasilikti ilgam, taigi, ir mokytis kalbos vis didesnis poreikis.
Viktorija: žmonėms trūksta informacijos apie mokymus
Viktorija Romanovskaja sako, kad jos pažįstami ukrainiečiai labai nerimauja dėl reikalavimų mokėti lietuvių kalbą. Nerimą sukėlė Migracijos departamento atsiųstas laiškas, primenantis, kad netrukus dirbantiems žmonėms bus privaloma mokėti lietuvių kalbą. „Girdėjome kalbos inspektorių sakant, kad pradės tikrinti darbdavius ir reikalauti kalbos mokėjimo sertifikatų. O kaip tai bus daroma? Inspekcija vaikščios į visas įmones ir prašys pažymėjimo? O kas, jei nemokėsi kalbos? Tuomet atleis? Kuris darbdavys norės mokėti baudas? O juk taip sunkiai tą darbą gauname“, – nerimu dalijasi Viktorija.
Trečdalyje savivaldybių nėra galimybės mokytis lietuvių kalbos
Bendra.lt apklausė savivaldybes apie galimybę jose mokytis lietuvių kalbos. Iš 48 atsakymus pateikusių savivaldybių, 12 paaiškino, kad nėra galimybės šiemet suaugusiesiems mokytis kalbos, 5 savivaldybės nurodė, kad nėra kalbos mokymo ukrainiečiams kursų poreikio. Taigi, beveik trečdalyje savivaldybių šiuo metu nėra galimybės mokytis lietuvių kalbos.
Tiesa, galima mokytis nuotoliniu būdu Užimtumo tarnybos organizuojamuose kursuose. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai paaiškino, kad šiais metais iki lapkričio 1 d. per Užimtumo tarnybą lietuvių kalbos mokytis pradėjo 2222 ukrainiečiai, mokymo programas baigė 1289 asmenys. B1 lygiu – 11 asmenų, A2-B1 lygiu – 46 sveikatos sektoriaus specialistai. Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 27,6 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios ir dirbančių pagal darbo sutartis.
Integracija turi būti pakopinė
VšĮ Diversity Development Group Socialinės integracijos departamento vadovė, projekto „Profesinio kelio link“ veiklų koordinatorė Lina Blažytė mano, kad kiekvienas kitakalbis gali per metus pasiekti B1 lygį, tačiau turi būti sudarytos tam sąlygos.
Visą tekstą skaitykite BENDRA.LT
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.
