Rolandas Barysas, ekonomikos naujienų dienraščio “Verslo žinios” ir interneto portalo “vz.lt” vyriausiasis redaktorius dalyvavęs politikos žurnalistikos kurso paskaitoje Vilniaus universiteto (VU) žurnalistikos bakalauro programos klausytojams jaunų žmonių neguodė. Jis pasakojo, kad prieš kurį laiką dėstęs VU žurnalistikos studentams per keletą metų pažinęs šiek tiek daugiau nei šimtą studentų, tačiau tik dviem jų pasiūlęs darbą savo vadovaujamose medijose.
Konkurencija – spaudimas ar variklis?
Rolandas Barysas, ekonomikos naujienų dienraščio “Verslo žinios” ir interneto portalo “vz.lt” vyriausiasis redaktorius dalyvavęs politikos žurnalistikos kurso paskaitoje Vilniaus universiteto (VU) žurnalistikos bakalauro programos klausytojams jaunų žmonių neguodė. Jis pasakojo, kad prieš kurį laiką dėstęs VU žurnalistikos studentams per keletą metų pažinęs šiek tiek daugiau nei šimtą studentų, tačiau tik dviem jų pasiūlęs darbą savo vadovaujamose medijose.
Galėtume tai laikyti požymiu, kad medijų rinka ištiestomis rankomis nelaukia jaunų žmonių, kurie nusprendė savo karjerą susieti su žurnalistika ir medijomis.
Konkurencija darbo rinkoje neatrodo labai viliojanti, nes šiuo metu kasmet VU išrašo per penkiasdešimt diplomuotų žurnalistikos bakalaurų diplomų. Be to rinkoje apsireiškia tarp 50 ir šimto Vitauto Didžiojo universiteto alumnų, baigusių Viešosios komunikacijos studijas (žurnalistika tėra viena programos sričių). Neįskaičiuojant tų, kurie šiose mokyklose baigia atitinkamas magistro programų studijas.
Taigi atrodo, kad tarp jaunų žmonių siekiančių rasti stabilų, padoriai apmokamą darbą konvencinėse medijose vyrauja arši konkurencija, kurios perspektyvos yra neapibrėžtos. Visų pirma dėl to, kad konvencinės medijos akivaizdžiai nepajėgios praryti gausią jaunų, diplomuotų žmonių pasiūlą.
Kita vertus, galėtume sakyti, kad interneto technologijų plėtra jauniems žmonėms suteikia palankias galimybes, panašias į tas, kurias turėjo tuometiniai jų bendraamžiai prieš tris dešimtmečius. Tąsyk jauni žmonės taip pat neturėjo daug galimybių prasiveržti į pokomunistines tradicines medijas, o kūrė savo laikraščius bei žurnalus. Nedaugeliui tų medijų pavyko išsilaikyti perpildytoje rinkoje, tačiau jose dirbę jauni žmonės įgijo neįkainojamos patirties, praktikos, kad galėtų būti konkurencingi darbo rinkoje.
Dar vienas VU politikos žurnalistikos kurso svečias – Algis Ramanauskas, aktorius, laidų vedėjas ir “jutuberis”, kuriantis keletą sėkmingų projektų interneto “Youtube”, “Patreon” ir “Contribee” platformose – ragina studentus nebijoti mėginti naujas galimybes, kurios be to dar ir nieko nekainuoja. Arba beveik nereikalauja tokių investicijų, kurių reikia norint įkurti konvencines medijas.
Nors populiarios medijos – “Reitingai.com” – vadovas Gintaras Sarafinas kritikuoja dabartinę bendrojo ugdymo kryptį, kurios intencija – užduočių atlikimas per ribotą laiką, greitis, orientacija, komunikabilumas, interneto technologijų pažinimas yra svarbūs baziniai įgūdžiai, kurie gali suteikti reikšmingų pranešumų konkurencinėje rinkoje.
Andrejus Vasiljevas, kadaise respektabilaus Rusijos leidinio “Kommersant” įkūrėjas, prieš kelias savaites parašė: “Rusijos žurnalistiką pražudė hipotekos paslauga”. Šią užuominą būtų įdomu aptarti Lietuvos aspektu: kada siekis turėti stabilų gerbūvį, nuolatines pajamas ima žudyti gaivališką jauno žmogaus žurnalistikos pradą. Gal šiuo pjūviu ir turėtume ieškoti labiausiai hipertrofuotų spaudimo “būti sėkmingu” recidyvų?
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.
