Įtraukiosios žurnalistikos platforma Bendra.lt yra viena iš nedaugelio redakcijų Lietuvoje, kuri yra įsteigusi nepriklausomą auditorijos atstovo pareigybę. Šis asmuo stebi ir analizuoja redakcijos žurnalistų veiklą, kuriamą turinį, atliepia auditorijos poreikius ar skundus. Pirmojoje Bendra.lt tinklalaidėje kalbame, kodėl Lietuvos žiniasklaidos priemonėms svarbu turėti nepriklausomą auditorijos atstovą ir kaip tai prisideda prie pasitikėjimo žiniasklaida didinimo.
Kodėl įsteigėme auditorijos atstovo pareigybę ir ką tai reiškia mūsų skaitytojams
Įtraukiosios žurnalistikos platforma Bendra.lt yra viena iš nedaugelio redakcijų Lietuvoje, kuri yra įsteigusi nepriklausomą auditorijos atstovo pareigybę. Šis asmuo stebi ir analizuoja redakcijos žurnalistų veiklą, kuriamą turinį, atliepia auditorijos poreikius ar skundus. Pirmojoje Bendra.lt tinklalaidėje kalbame, kodėl Lietuvos žiniasklaidos priemonėms svarbu turėti nepriklausomą auditorijos atstovą ir kaip tai prisideda prie pasitikėjimo žiniasklaida didinimo.
Tinklalaidėje svečiavosi įtraukiosios platformos įkūrėja ir „Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė ir Bendra.lt auditorijos atstovė, Lietuvos įvairovės chartijos vadovė Rugilė Trumpytė.
Neringa, kas yra auditorijos atstovas?
Auditorijos atstovas žiūri, ar mes gerai įgyvendiname savo misiją, ar veikiame pagal savo manifestą ir etikos kodeksą. Labai džiaugiamės galėdami išbandyti šią praktiką Lietuvoje. Man pačiai yra tekę daug skaityti ir domėtis, kokia yra pasaulinė patirtis. Lietuvoje mums pritrūko gerųjų praktikų, turbūt esame vieni pirmųjų. Ir labai džiaugiuosi, kad Rugilė Trumpytė atsiliepė į mūsų kvietimą, pasiūlymą, nes teko ilgai pagalvoti, kas galėtų būti auditorijos atstovu, mat jam tenka sudėtinga misija.
Rugile, kokia tavo misija redakcijoje?
Prisimenu, kai Neringa pristatė Bendra.lt redakcijos manifestą, kurį parašė kartu. Komanda nebuvo didelė, ir dabar nėra didelė, bet susėdo kartu ir kalbėjosi, kaip jie nori dirbti. Tu turi tokią unikalią galimybę nuo nulio kurti naują tradiciją. Perskaičiau manifestą. Iš tiesų jis vienas man ne tai kad gražiausių, bet iš profesinės žurnalistikos pusės parašytų su vertybėmis ir nuostatomis susijusių tekstų, kokius standartus kelia kolegos vieni kitiems. Perskaičiusi manifestą likau labai maloniai nustebinta. Pati žiniasklaidos lauke dirbu nuo 2011 metų. Pamenu pirmą kartą, kai 2012-aisiais siunčiau viešą laišką, kviesdama Lietuvos redakcijas apsvarstyti turėti etikos kontrolierių, auditorijos redaktorių. Vadina pareigybę skirtingais būdais. Kai Neringa atėjo ir pasiūlė galimybę, man pasirodė unikalu ir priėmiau kaip iššūkį pabandyti. Ir kurį laiką bandau.
Kas labiausiai įstrigo minėtame manifeste?
Jis yra paprastas, nepretenzingas tekstas, kur kalba, kaip žurnalistai nori dirbti, kad jie supranta, kad gali daryti klaidas. Jie sako, kad mes esame pakankamai brandūs ir drąsūs klaidas pripažinti ir pasakyti auditorijai, skaitytojams, neapgaudinėti, kad mes visą laiką dirbame labai gerai, visą laiką tobulai. Brandus požiūris į darbą. Jo jau tikrai daugėja, nes žiniasklaidos laukas keičiasi, bet vis dar galėčiau sakyti, kad to trūksta. Klaidų taisymo tikrai būna, bet nedaug. Labai tas užkliuvo – nuoširdus pripažinimas, kad stengiamės, bandome dirbti pagal tam tikrus principus ir vertybes, bet būsime su jumis ir atviri.
Rugile, kaip atrodo tavo, kaip auditorijos atstovės, darbas?
Pirma, visada skaitau, ką rašote, kas yra publikuojama. Ne tik kaip skaitytoja, bet turiu ir papildomą filtrą – žiūriu į nuotraukas, kurios atrenkamos, kaip pristatomi pašnekovai, kokie yra žodžiai, koks pavadinimas.
Vieną pavyzdį galiu pasakyti, jis nėra iš Bendra.lt, bet matomas visose redakcijose apskritai ir daug kur yra girdėtas.
Neteisėtas migrantas. Tai terminas, kurio nereikėtų vartoti apskritai. Ką jis reiškia? Jeigu pakeistume žodį migrantas, pavyzdžiui, Lukrecijumi. Neteisėtas Lukrecijus. Na. taip negali būti. Neteisėtas vaikas, neteisėta moteris. Negali būti žmogus neteisėtas. Bet galima kalbėti apie neteisėtus, nereguliarius migracijos srautus, bet ne apie žmogų.
Kartais pokalbiuose su žmonėmis ta frazė nuskamba, nes mes labai dažnai ją matome aplinkui, yra įsiskverbusi į mūsų galvas, mes atkartojame. Aš žiūriu, ar nėra tokių nepiktybiškų atkartojimų. Kartais gali rašyti iš incerijos ir pakankamai nepareflektuoti. Ar nėra tam tikro žodyno, kuris gal paslepia, stigmatizuoja, blogoje šviesoje nušviečia žmogų, kuris neturėtų toje šviesoje būti.
Žiūriu, kaip keliami įrašai Facebooke, kaip jūs bendraujate su žmonėmis, kurie rašo komentarus. Kartais Neringa atsiunčia pažiūrėti tekstą iki publikacijos, kas yra labai gerai, nes tuomet gali valdyti tam tikras rizikas. Pavyzdžiui, ar montažu nesukuriame klaidingos interpretacijos apie istoriją.
Visada tikrinu elektroninio pašto adresą laukdama skaitytojų laiškų. Tikrai kviečiu parašyti [email protected]. Jeigu jums kaip skaitytojui ar skaitytojai kažkas patiko, o gal nesupratote, kodėl kalbinamas vienas žmogus, o ne kitas, labai laukiu tokių laiškų. Aš pati, kaip skaitytoja, ne kartą esu turėjusi klausimų dėl kitų redakcijų, dėl kitų portalų ir niekada neturėjau kam parašyti. <…> Jeigu jums dėl Bendra.lt kyla klausimų, visą laiką galite parašyti man.
Klausykite visą Bendra.lt tinklalaidę, kurioje taip pat kalbame apie Bendra.lt redakcijos įkūrimo istoriją, mūsų vertybes, kodėl siekiame girdėti auditoriją ir kurti tarpusavio pasitikėjimą.
Su Bendra.lt manifestu galite susipažinti čia.
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.