Tuo metu kartvelų policijai nepavyko užtikrinti renginio saugumo – buvo sužeista 17 žmonių, įskaitant 3 policininkus ir žurnalistą.

Luca nepriskiria savęs nei moteriškai, nei vyriškai lyčiai ir naudoja nedvinarinius įvardžius – „jie / juos“ (angl. they / them), kuriems kartvelų kalboje yra atitikmuo.

Kartvelų kalboje įvardžiai neskirstomi pagal lytį, todėl įvardis „ის“ gali reikšti tiek „jis“, tiek „ji“ arba „tai“, kas suteikia kalbai lyčiai neutralų pobūdį ir leidžia ją vartoti nebinariniams asmenims be specialių pakeitimų. Priešingai, lietuvių kalba yra stipriai lytiškai diferencijuota, kur vyriškieji ir moteriškieji įvardžiai, tokie kaip „jis“ ir „ji“, aiškiai skiria lytį, todėl lyčiai neutralūs įvardžiai nėra plačiai naudojami.

Esu jų namuose, mažame, bet jaukiame kambaryje, kuriame daugybė Lucos kūrybos – tapyti paveikslai, kurti drabužiai, stalas, nusėtas įrankių juvelyrikai kurti. Tai vienas naujausių Lucos hobių, leidžiančių atsipalaiduoti ir užsimiršti.

Kompaniją nuolat palaiko dvi Siamo katės, vis neatitraukiančios dėmesio nuo Lucos. 

Namai – kone vienintelė saugi erdvė Lucai. Čia jie praleidžia daugiausia laiko. Išeiti į lauką taip, kaip Luca norėtų, apsirengus sau patinkančiais rūbais, per daug pavojinga – žmonės iškart atkreipia dėmesį, Luca sulaukia užgauliojančių komentarų, kreivų žvilgsnių.

„Kažkada net taksi važiuojant taksistas ėmė užgaulioti, sakydamas, kad tikrai nieko neturi prieš mažumas, bet kam reikia rodytis? Tiesiog pasakiau, kad nenoriu bendrauti ir nieko girdėti iš jo, įsidėjau ausines, pradėjau klausyti muzikos ir laukiau kol nuveš ten, kur reikia“, – prisimena Luca.

Daug drąsos Lucai prireikia ne tik išeiti į gatvę taip, kaip nori, bet ir bendrauti su artimaisiais. Apie tai, kad yra lytinio identiteto paieškose, mamai pasakė 17-os. Tačiau sužinojęs apie tai tėtis atsiribojo. Luca jo nematė jau devynerius metus.

Situacija LGBTQ+ bendruomenės atžvilgiu Sakartvele vis prastesnė ir prastesnė. Prieš šešerius metus, kai pirmą kartą lankiausi Tbilisyje, galėjau pamatyti LGBTQ+ bendruomenės vėliavų, kitų ženklų, palaikymo, o šiemet pastebėjau vos vieną vėliavą, ir ji buvo nevyriausybinės organizacijos biuro balkone. Akivaizdaus ir išreikšto palaikymo šiai bendruomenei šalyje vis mažiau ir mažiau.

Kai vasaros viduryje kalbinau Lucą, prieš kelis mėnesius buvo nuvilnijusi didžiulė protesto banga prieš „užsienio įtakos„ įstatymą, kurį vietiniai dažniau tiesiog linkę vadinti „rusišku įstatymu“. Tai nebe pirmas kartas, kai prorusišką požiūrį demonstruojanti valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ bando priimti šį įstatymą.

Praėjusiais metais dėl įsisiūbavusių protestų šio įstatymo svarstymas buvo atidėtas, tačiau šiemet prie jo vėl grįžta. Nepaisant didžiulio nepasitenkinimo ir žmonių protestų prie parlamento, susirėmimų tarp protestuotojų ir pareigūnų, įstatymas buvo priimtas.

Nepraėjus nė dienai, pasirodė naujas įstatymo siūlymas – LGBTQ+ propagandos įstatymas, susijęs su tos pačios lyties asmenų santykių ir propagandos ribojimu švietimo įstaigose bei televizijos laidose.

Prieš porą metų, 2022-aisiais, rusija priėmė beveik identišką įstatymą, draudžiantį bet kokį viešą LGBTQ+ žmonių rodymą, reprezentaciją laidose, filmuose, kitose medijose.

Tiesa, kalbant apie šių metų gegužės protestus, Luca kartu su draugais ir LGBTQ+ bendruomene reiškė savo palaikymą prieš šį įstatymą, buvo prie parlamento.

Kalbantis vasarą, kai dar buvo daugybė nežinomybės dėl LGBTQ+ propagandos įstatymo priėmimo, nežinomybė tvyrojo ir Lucos mintyse. Buvo neaišku, kokio palaikymo ir protestų bangos sulauks šio įstatymo svarstymas visuomenėje. Visgi, Luca daug vilčių į piliečių palaikymą jo bendruomenei nedėjo.

Rugsėjo 17 dieną, priėmus šį įstatymą, jokių protestų nekilo, niekas neišreiškė didesnio palaikymo.

Kitą dieną Sakartvelą sukrėtė skaudi žinia – brutaliai nužudyta aktorė, modelis Kesaria Abramidze. Ji buvo viena pirmųjų, viešai atsiskleidusių translyčių Sakartvele. Dėl nužudymo sulaikytas jos vaikinas.

LGBTQ+ bendruomenė, šalies aktyvistai ir nevyriausybinės organizacijos smerkė tokį smurtą ir tikino, kad jis yra tąsa visos vykdomos partijos „Sakartvelo svajonė“ politikos šalyje. Jos atstovai nuo kaltinimų ginasi, sakydami, kad tai tiesiog nesusijęs smurtinis atvejis.

Luca per mūsų interviu užsiminė, kad niekada negalvojo ir kratėsi minties, jog reikėtų palikti savo šalį. Tačiau, jeigu įstatymas bus priimtas, jaus vis daugiau suvaržymų ir nesaugumo, tad tai gali būti vienintelė išeitis.

Vis dėlto Luca turi ir vilties – kad nauji Sakartvelo šalies rinkimai, vyksiantys šių metų spalio 26 dieną, grąžins šaliai vakarietišką, ne prorusišką kryptį, kartu užtikrins saugumą bei norą kurti ir gyventi savo šalyje.

Kitu atveju teks palikti tėvynę.

„Šeimos vertybių“ įstatymas yra kur kas daugiau nei LGBTQ+ klausimai“

Bendra.lt pateikia ir ekspertinį žvilgsnį į aprašytą LGBTQ+ situaciją Tbilisyje.

Sakartvelo politikos instituto programų vadovė Renata Skardžiūtė-Kereselidze teigė, kad rugsėjo viduryje Sakartvelo parlamentas priėmė „Šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos“ įstatymą, kuriuo „apsauga“ apibrėžiama itin plačiai.

„Sakartvelas – tai šalis, prisijungusi prie Stambulo konvencijos, tačiau į jos įgyvendinimą žiūrima gana formaliai. Didžioji dalis gyventojų priklauso Sakartvelo ortodoksų bažnyčiai ir laiko save tikinčiais krikščionimis, tad šeimos vertybių klausimai visuomenėje yra jautrūs, svarbūs. Ateityje juos reikės derinti su ES žmogaus teisių apibrėžimais. Jau dabar dėl to kyla daug diskusijų dėl lyčių lygybės, susirinkimo ir žodžio laisvės įvairioms visuomenės grupėms, įskaitant LGBTQ+. Šios įtampos Sakartvele nėra išspręstos. Būtent tuo naudojasi dabartinė valdančioji partija, „Sakartvelo svajonė“ – priešiška retorika kurstydama baimes partija sukūrė pavojų, nuo kurio pati žada savo rinkėjus gelbėti. Jų priešrinkiminėje kampanijoje apstu gąsdinimo, bandant užsidirbti papildomų politinių taškų (kartu tai veiksmingas būdas nukreipti dėmesį nuo kitų problemų – socialinių, ekonominių ir kt.)“, – aiškino R. Skardžiūtė-Kereselidze.

Pasak jos, „Skaldyk ir valdyk“ metodas yra gerai išbandytas ir kitose šalyse, tokiose kaip, pvz., kaimyninėje rusijoje. Žmogaus teisių gynėjai Sakartvele baiminasi, kad, jei „Sakartvelo svajonė“ laimėtų rinkimus, šis įstatymas gali būti taikomas kur kas plačiau – žmogaus teisių suvaržymai prasideda nuo mažesnių visuomenės grupių, bet esant politinei valiai juos nesunkiai galima išplėsti ir pritaikyti politiniams oponentams. 

„Todėl „Šeimos vertybių“ įstatymas yra kur kas daugiau nei LGBTQ+ klausimai – tai ir klausimas dėl šalies europinės ateities“, – pridūrė R. Skardžiūtė-Kereselidze. 

„Toks priešinimas leidžia vaizduoti rusiją kaip tvirtą „tradicinių vertybių“ gynėją“

Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė teigė, kad vienas iš būdų putino rusijai išlaikyti įtaką valstybėse, kurias jis mato kaip „įtakos zonos“ šalis, – tai skirtingų visuomenės grupių priešinimas tarpusavyje, bandant parodyti, kad integracijos į Vakarus perspektyva yra pavojinga bei prieštarauja pamatinėms vienos ar kitos šalies tradicijoms ir interesams. Anot jos, toks priešinimas leidžia vaizduoti rusiją kaip tvirtą „tradicinių vertybių“ gynėją, artimą šalims, kurios buvo okupuotos sovietų sąjungos. 

„Vienas pagrindinių režimo kremliuje naudojamų naratyvų – tai „gayropa“, žeminantis, homofobiškas terminas Europai apibūdinti, kurio pagrindinė idėja yra ta, kad Europa ir visa jos civilizacija nyksta dėl to, jog joje įsivyravo gėjai ir lesbietės. Anot kremliaus propagandos, šis žemynas tapo nevyriškų vyrų ir nemoteriškų moterų vieta, todėl ji eina civilizacinio susinaikinimo link, o rusija tvirtai stovi ant tradicinių vertybių, įskaitant tradicinio vyriškumo pamatų“, – aiškino J. Juškaitė. 

Anot Žmogaus teisių centro vadovės, kai žmonėms propagandiniais kanalais kalama idėja, kad Europa žlunga, kad Europa iškrypusi ir t. t., akivaizdu, jog pasiekti geopolitinį tikslą – išlaikyti tokias valstybes kaip Sakartvelas savo įtakos zonoje – pasidaro kur kas paprasčiau. 

Pažymima, kad Kremliaus įtaka jaučiama ne tik Sakartvele, tačiau ir Vengrijoje. 

„Toks metodas ypač parankus, nes rusijos įtaka išlaikoma ne karine jėga, o manipuliuojant gyventojais ir jų nuotaikomis. Tad kainuoja pigiau ir tam tikra prasme yra efektyvesnis“, – sakė J. Juškaitė. 

Pasak jos, užtvindžius viešąją erdvę skaldančiomis žinutėmis, mažai kas kritiškai įvertina, ką iš tikrųjų reiškia rusijos „tradicinių vertybių“ turinys – tai ir viena didžiausių demografinių krizių,  kur gimsta ypač mažai vaikų, tai ir legalizuotas smurtas prieš moteris, tai ir režimas, siunčiantis savo gyventojų į karą lyg patrankų mėsą.

Rinkimai – šį mėnesį 

Šį mėnesį Sakartvele vyks parlamento rinkimai. Neseniai Kremlius apkaltino Vakarų šalis bandymu juos paveikti. Šalies prezidentė Salome Zurabišvili kaltina Rusiją bandymu suklastoti balsavimą, Europos Parlamentas paragino taikyti sankcijas už valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ stovinčiam milijardieriui Bidzinai Ivanišviliui. 

„Vakarų šalių pastangos daryti spaudimą dabartinei valdžiai ir rinkimų kampanijai yra akivaizdžios“, – teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad rinkimai Sakartvele nėra Rusijos reikalas.

Praėjusiais metais Sakartvelas tapo šalimi-kandidate į Europos Sąjungą, tačiau nuo to laiko ėmė tolti nuo šių savo ambicijų. Birželį Europos Parlamentas paskelbė, kad stojimo procesas sustabdytas „de facto“. 

2012 m. į valdžią atėjusi „Sakartvelo svajonė“ vykdė liberalią provakarietišką politiką, tačiau pastaraisiais metais užėmė vis labiau antivakarietišką ir antiliberalią poziciją. Partija siekia daugumos parlamente, kuri leistų jai konstituciškai uždrausti provakarietiškas opozicijos partijas.

Šis darbas parengtas įgyvendinant du projektus: Medijų rėmimo fondo finansuojamo „Bendros jungtys: pasitikėjimo ir dialogo platforma“ ir PERSPECTIVES.

PERSPECTIVES – naujos nepriklausomos, konstruktyvios ir daugiaperspektyvės žurnalistikos ženklas. 

Projektas yra įgyvendinamas tarptautinio redakcinio tinklo iš Vidurio Rytų Europos ir iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išreikštos nuomonės ir pažiūros yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi finansuojančių institucijų nuomonę. Nė viena jų nėra atsakingos.