Atsivėrus padidėjo pasitikėjimas žiniasklaida

Juodkalnijoje žiniasklaidos situacija gana sudėtinga. „Žmonės, dirbantys žiniasklaidos priemonėse, dar neseniai buvo persekiojami, kai kurie nužudyti, bet tas laikas praeityje. Mes tikime, kad pasikeitus valdžiai žiniasklaida įgijo laisvę kalbėti atvirai apie visas problemas“, – susitikime su tarptautine žiniasklaidos grupe sakė Nikšičiaus savivaldybės asamblėjos pirmininkas Nemanja Vukovič.

N. Vukovič tikina, kad komunikacija su žiniasklaida Nikšičiuje jiems atėjus į valdžią yra daug geresnė ir atviresnė. Naujoji savivaldybės administracija, taip pat ir meras Marko Kovačević stengiasi kasdien kalbėti su žiniasklaida ir nevengia jokių temų. Vietos parlamento posėdžiai tiesiogiai transliuojami.

Asamblėjos pirmininko teigimu, iki šiol opozicija neturėjo galimybės pasisakyti televizijoje (ji didžiąja dalimi finansuojama savivaldybės lėšomis) ar kitoje žiniasklaidos priemonėje. Jis pats buvo opozicijos atstovas ir nė karto nebuvo priimtas į televiziją. Dabar situacija pasikeitė.

Pasak N. Vukovič, kai atsirado daugiau demokratijos ir viešumo, labai pagerėjo televizijos žiūrimumas. Tai reiškia, kad žmonės labiau pasitiki žiniasklaida. Išaugo ir biudžetas. Geresnis finansavimas leidžia pasamdyti geresnius žurnalistus, jie daugiau uždirba.

Iš įvairių šalių į Nikšičiaus savivaldybėje surengtą susitikimą atvykę žurnalistai domėjosi, ar įmanoma žiniasklaidai išlaikyti objektyvumą, kai ji yra priklausoma nuo savivaldybės paramos. Pasak asociacijos „Mladiinfo“ įkūrėjos Milicos Zugič, privačios žiniasklaidos priemonės neturi galimybės lygiavertiškai konkuruoti – visuomeninei televizijai tenka 750 tūkstančių eurų per metus, o visoms nevyriausybinėms organizacijoms kartu sudėjus – 30 tūkst. eurų.

Nikšičiaus savivaldybės asamblėjos pirmininkas pažadėjo susitikti su nepriklausoma žiniasklaida ir aptarti jų problemas. 

Daug iššūkių užtikrinant žmogaus teises

Šalyje netrūksta ir socialinių iššūkių. N. Vukovič teigimu, didžiausią atskirtį regione patiria romų bendruomenė, kurie sudaro apie 5 proc. savivaldybės gyventojų.

Dienos centro „Defendologija“, kuris imasi spręsti šios etninės grupės problemas, direktorė Jelena Milič sako, kad labiausiai pažeidžiami romų vaikai, nes jie verčiami elgetauti gatvėse, nelanko mokyklos, stokoja socialinių įgūdžių. Kadangi šeimose didelis skurdas, jie renka maistą iš šiukšlių konteinerių. „Niekas neturėtų taip valgyti ir gyventi“, – teigia J. Milič.

Vaikai gali kasdien ateiti į „Defendologijos“ centrą, čia jie gauna valgyti, kartu ruošia pamokas, dalyvauja kitose veiklose. Vaikai centre gali nusiprausti, apsikirpti, išsiskalbti drabužius. Vyksta nemokami meno užsiėmimai, jei reikia, konsultuoja psichologai ir kiti specialistai. „Mokome vaikus rašyti, buities įgūdžių ir stengiamės juos paruošti tam, su kuo jie gali susidurti gyvenime, – pasakoja J. Milič. – Mes norime suteikti jiems saugią erdvę, parodyti, kas yra teisinga. Jei jie čia bus keturias valandas, keturiomis valandomis mažiau praleis gatvėje.“

Dienos centro darbuotojai neslepia, kad pakeisti vaikų įpročius labai sunku, nes taip gyveno ištisos kartos taip ir jie nežino, kad gali būti kitaip. Kartais vaikai nesirodo ištisus mėnesius.

Didelė problema ta, kad šie žmonės neturi dokumentų, reiškia, jų nėra jokiose valstybės duomenų bazėse, negali gauti išmokų, neteikiama nemokama medicininė pagalba. „Defendologijos“ centras ir Romų iniciatyvų centras padeda spręsti šiuos klausimus. Centro darbuotojai neslepia, kad sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai dažnai atvirai diskriminuoja šią visuomenės grupę, garsiai aptarinėja vaikų išvaizdą, vengia jiems padėti. Kai romų ir egiptiečių tautybės moterys nori gimdyti ligoninėje, gydytojai atsisako jas priimti arba reikalauja pinigų. „Tai tarsi pati baisiausia diskriminacijos rūšis, tiesioginė, rodoma atvirai, be jokio gailesčio“, – apgailestauja J. Milič.

Savivaldybė sako sprendžianti šiuos klausimus, integracijai skirta repopuliacijos programa, etninių mažumų atstovams sudaromos sąlygos eiti į mokyklas, dirbti, tačiau N. Vukovič pripažįsta, kad integracija vyksta labai lėtai.

H. Milič kritikuoja savivaldybės sprendimus. Jos manymu, dažnai rūpestis romų bendruomene yra deklaratyvus. Pavyzdžiui, pastatė jiems namus, bet taip sukūrė tam tikrą getą. Be to, centro darbuotojai sako nuolat nerimaujantys, kad netrukus teks užsidaryti – gaunamo finansavimo nepakanka. Jie rūpinasi 208 vaikais ir jų šeimos nariais, 147 iš jų lanko dienos centrą.

„Tiesą sakant, mes esame vieninteliai, kurie tiki tais vaikais. Bet pažiūrėkite į paveikslus, kuriuos nupiešė tie vaikai… Jie labai talentingi, gali šokti, dainuoti, piešti. Tik įsivaizduokite, ką jie padarytų, jei turėtų galimybę lavinti savo talentus“, – sako J. Milič.

N. Vukovič teigimu, ateityje planuojama paramą pažeidžiamoms grupėms didinti, remiamos ir kitos visuomenės grupės. Žurnalistų ir aktyvių visuomenės atstovų grupė Nikšičiuje aplankė dienos centrą vaikams su negalia, inovacijų ir verslo inkubatorių, po diskusijos „Defendologijos“ centre užsuko į romų kaimą.

Tarptautinės komandos pasivaikščiojimai H!ke – gera proga žurnalistams, aktyviems visuomenės nariams ir politikams padiskutuoti apie bendravimą ir bendradarbiavimą, apie bendrus iššūkius ir tuos klausimus, kurie dažnai lieka nepastebimi didžiųjų žiniasklaidos priemonių.

Daugiau akimirkų iš H!ke pamatysite čia

Iniciatyva H!ke – tai „Media4Change“ vykdomo projekto Istorijų laboratorija „Žiniasklaida piliečiams“ („Media Citizens Story Lab“) dalis. Šios iniciatyvos, finansuojamos programos „Europa piliečiams“ lėšomis, tikslas – pakviesti kartu pasivaikščioti žurnalistus, aktyvius visuomenės narius ir politikus iš 5 šalių tam, kad jie geriau išgirstų vieni kitus. Projekto iniciatoriai tiki, kad tarpusavio dialogas gali prisidėti tiek prie pokyčių žiniasklaidoje, tiek politikoje.