Juodojo veidrodžio statulėlės pasiekė dažniausiai pažeidžiamas grupes išgirdusias žiniasklaidos priemones. „Media4change“ analitikų atlikto tyrimo pagrindu įteikti apdovanojimai sulaukė ir Pasaulinio etiško žurnalistų tinklo bei tų grupių atstovų, apie kuriuos dažniausiai kalbama be jų, dėmesio.
ĮTEIKTI ŽINIASKLAIDOS APDOVANOJIMAI
Juodojo veidrodžio statulėlės pasiekė dažniausiai pažeidžiamas grupes išgirdusias žiniasklaidos priemones. „Media4change“ analitikų atlikto tyrimo pagrindu įteikti apdovanojimai sulaukė ir Pasaulinio etiško žurnalistų tinklo bei tų grupių atstovų, apie kuriuos dažniausiai kalbama be jų, dėmesio.
„Sveikiname žiniasklaidos priemones, kurių žurnalistai iššūkių nestokojančiame darbe rado laiko Žmogui. Apdovanotieji 2019 metais dažniausiai išgirsta jo balsą ir Žmogų mato ne vien juodame, kriminalų kontekste, bet ir beprotiško tempo laikais randa laiko išlaikyti nuomonių balansą, pastebi ne tik jų pralaimėjimus, bet ir pergales“, – sakė vakaro autorė, Neringa Jurčiukonytė.
Prieš teikdama pirmąjį apdovanojimą, judėjimo už aukščiausius standartus vadovė pristatė pagrindines tendencijas ir iššūkius, su kuriais susidūrė šalies žiniasklaidos priemonės kalbėdamos apie visuomenės grupes, kurių atžvilgiu yra didžiausia socialinė distancija. „Dominuoja viena problema, kuri tikiu, po šio vakaro ims keistis. Tai nebylumo tendencija rengiant temas apie psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis, tautines ir religines bendrijas, migrantus, LGBT. Ne išgirdus tų grupių, apie kurias kalbama balso, neįmanoma ir visuomenei atskleisti viso paveikslo. Tokią nebylumo tendenciją mokslininkai vadina priverstine dezinformacija“, – atkreipia dėmesį N. Jurčiukonytė.
Anot Neringos Jurčiukonytės, atsigręžiančios į žmogų žiniasklaidos priemonės turi puikias galimybes. „Šiandien etika yra ne tik garbės, bet ir išlikimo klausimas. Kai paprastas žmogus jaučia, kad jo balsas nėra girdimas, o žiniasklaidos naujienos jam yra tolimos, smunka ir žurnalistikos populiarumas“, – sako ji. Tai pastebėję inovatoriai šiandien jau startuoja su naujais žurnalistikos modeliais. „Jie jau visiškai kitaip bendrauja su savo auditorija, ją įtraukia ir kuria pasitikėjimu grįstus santykius. Tokią žurnalistiką auditorija yra pasirengusi palaikyti finansiškai, tai atveria plotmes visai kitiems finansavimo modeliams. Kas iš esmės apverčia mums žinomą žurnalistikos verslo modelį“, – teikė „Media4change“ programos vadovė Neringa Jurčiukonytė.
Žurnalistė Živilė Kropaitė-Basiulė pirmoji žengė atsiimti Juodojo veidrodžio už etišką LRT radiją: „Iš vienos pusės akivaizdu, kad mes tiesiog dirbame savo darbą, todėl etiškumas turėtų būti net nekvestionuojama ar atskirai vertinama jo dalis. Vis dėlto, šiandien malonu parnešti į redakciją patvirtinimą, kad judame tinkama linkme“.
Jaunoji menininkė Jolita Vaitkutė prieš teikdama apdovanojimą etiškiausiam 2019 metų naujienų portalui, kreipėsi į publiką su svarbia statistika: „Kas ketvirtas žmogus bent kartą per gyvenimą susiduria su psichikos problemomis. Tai reiškia, kad ir šį vakarą tarp mūsų yra šios jautrios grupės atstovų. Gal salėje žmonės sėdi pasipuošę ir kruopščiai slepia savo bėdą, nes apie tokius dalykus nėra lengva nei tylėti, nei prabilti. Tikiuosi po šio vakaro bus pagalvota, kad verta kalbinti ir rodyti daugiau žmonių krizėje. Man pačiai kalbėti apie savo psichikos sveikatą buvo sudėtinga, po atviro pasakojimo pasipylė antraštės – „Pagaliau ji pradėjo gydytis“. Buvo sunku skaityti tokius pavadinimus“.
Atsiimdamas apdovanojimą portalo 15min.lt generalinis direktorius Ramūnas Šaučikovas pasidžiaugė, kad dirba bendrovėje orientuotoje į etišką turinį: „Vakaro vedėjas Rytis Zemkauskas pasidalino nuomone apie prastą padėtį žurnalistikoje, bet noriu papasakoti savo realų atvejį, kai pagrindinis akcininkas suformavo labai aiškią viziją – dirbti maksimaliai skaidriai ir tiksliai, todėl matau tuos gerus ženklus. Noriu paprieštarauti Ryčiui, kad žurnalistikoje misijos nėra. Aš ją matau“.
15min.lt vyriausiasis redaktorius Raimundas Celencevičius prisipažino, kad rašant apie didžiausią distanciją patiriančias grupes atsiveria nauji, labai įdomūs pasauliai, kurie gal tik iš pirmo žvilgsnio baugina dėl elementarios nežinios.
Nacionalinei spaudai apdovanojimą teikęs Žurnalistų sąjungos primininkas Dainius Radzevičius prabrėžė sudėtingas realijas, kuriose regionų leidiniai kovoja ne tik dėl išgyvenimo, bet ir dėl savišvietos. Atsiimdamas apdovanojimą „Šiaulių krašto“ vyriausiasis redaktorius Vladas Vertelis pažymėjo, kad etiška žiniasklaida yra nuolatinis procesas, kuriame svarbu nuolat dirbti dėl aukščiausių standartų.
„Simboliška, kad leidiniui, kuriam jau trisdešimt metų, šiandien apdovanojimą į redakciją parnešiu aš. Galiu kalbėti už jaunąją kartą, nes mes norime mokytis iš klaidų ir nuolat tobulėti. Tai labai svarbu ir tas apdovanojimas įpareigoja stengtis“, – sakė „Lietuvos ryto“ atstovė Greta Ališauskaitė.
Apdovanojimus gavo:
- LRT televizija (iš 5 stebėtų TV kanalų)
- LRT radijas (iš 11 stebėtų radijo stočių)
- Regioninė spauda – „Šiaulių kraštas“ (iš stebėtų 92 leidinių)
- Interneto portalas – 15 min. (iš stebėtų 428 puslapių)
- Nacionalinė spauda – „Lietuvos rytas“ (iš stebėtų 26 leidinių)
Nugalėtojai renkami remiantis balso grupei suteikimo kriterijumi, t.y. iš kiekvienos kategorijos išrinktos tos žiniasklaidos priemonės, kurios dažniausiai pakalbino grupes, kurių atžvilgiu yra didžiausia socialinė distancija. Atsižvelgta ir į kontekstų balansą. Pridedame nugalėtojų kategorijas aiškinančias diagramas.
Įgyvendinti apdovanojimai – projekto „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“ dalis. Projekto koordinuojantis partneris – Tautinių mažumų departamentas.
