Labai svarbu apginti žiniasklaidos laisvę

Pasivaikščiojimas prasidėjo prie Sausio 13-osios memorialo šalia Seimo. H!ke dalyviai prisiminė Sausio 13-osios dainuojančią revoliuciją, kai žmonės, susirinkę šioje vietoje, taikiai apgynė Lietuvos laisvę. Pasakojimo atidžiai klausėsi kubietis Karlosas Kruzas, su žmona palikęs Kubą dėl to, kad ten negalėjo jaustis saugiai. Kuboje ribojama žodžio laisvė, internetas, žmonės, išdrįsę pasipriešinti valdžiai atsiduria kalėjimuose arba dingsta. „Man Lietuva yra pavyzdys, labai norėčiau, kad ir mano šalyje tai pavyktų“, – sakė Lietuvoje savo gyvenimą kuriantis Karlosas.

Panašias emocijas iš įvairių šalių į Lietuvą atvykusiems ir Lietuvoje prieglobsčio prašantiems H!ke dalyviams sukėlė ir apsilankymas Nacionalinėje Lietuvos televizijoje.

LRT Tarptautinių ryšių departamento vadovė Viktorija Cieminytė ir Sausio 13-osios įvykius dar prisimenanti LRT radijo vadovė Guoda Litvaitienė papasakojo apie LRT vaidmenį ginant Lietuvos laisvę. Tuo metu, kai sprendėsi Lietuvos likimas, buvo akivaizdu, kad pirmasis taikinys – televizija. Okupantai suprato, kad tol pavergti laisvus žmones neįmanoma, kol nepriklausoma jos žiniasklaida. Visai netolima Lietuvos istorija ir įvykiai Ukrainoje primena, primena, kaip svarbu apginti žiniasklaidos laisvę.

Svarbu išgirsti vieniems kitus

Seime H!ke dalyvius priėmė parlamentarės Monika Ošmianskienė ir Morgana Danielė. Prieglobsčio Lietuvoje belaukiantis šrilankietis Daršanas Navaratnam Navadharshan negalėjo atsistebėti, kad žurnalistai, visuomenės aktyvistai taip lengvai buvo priimti į valstybės parlamentą ir susėdo su Seimo narėmis lygiavertei diskusijai, nes jo šalyje tai būtų neįmanoma. „Mūsų parlamentas specialiai pastatytas saloje, užtvertas ir labai kruopščiai saugomas, aš neįsivaizduoju, kad taip galėčiau patekti ir paprastai kalbėtis su Parlamento nariais“, – stebėjosi Daršanas.

Vis dėlto ir Lietuvoje iššūkių tiek žiniasklaidoje, tiek žmogaus teisių srityje turime dar labai daug. Iš Rusijos į Lietuvą prieš 10 metų atvykęs Ivan Trunov klausė mūsų politikų, kas yra daroma, kad būtų užtikrintos mažumų teisės. Vienas iš svarbių klausimų – partnerystės reglamentavimas. Kiti aktyvistai turėjo klausimų apie geresnį migracijos politikos užtikrinimą.

M. Danielės teigimu, tokie susitikimai politikams labai svarbūs. Nes jie parodo, kas iš tiesų žmonėms reikšminga. Jos teigimu, kuo daugiau politikai žinos apie paprastus žmones, tuo teisingesnius įstatymus gali priimti. Jai pritarė ir M. Ošmianskienė – labai svarbu, kad politikus pasiektų nevyriausybinių organizacijų, kitų aktyvių visuomenės narių balsas, kad jie aktyviai skleistų savo idėjas, „spaustų“ politikus.

O koks šiame procese žiniasklaidos vaidmuo? Pasak M. Danielės, žiniasklaida, norėdama išlaikyti pasitikėjimą, turi geriau išgirsti žmones. Deja, dar dažnai pasitaiko, kad žurnalistai rašo savo iš anksto susikurtą istoriją, neretai paremtą stereotipais.

Kita vertus, M. Ošmianskienės teigimu, rašydami apie politikus žurnalistai labai dažnai vaikosi skandalų. Svarbios visuomenei temos dažnai į jų dėmesį nepatenka, nes nėra populiarios.

„Media4Change“ vadovė Neringa Jurčiukonytė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu žiniasklaida išgyvena pasitikėjimo krizę, dėl to labai svarbu susigrąžinti skaitytojus, o tai įmanoma tik įsiklausant, kas iš tiesų bendruomenėms yra svarbu.

Pagrindinė iniciatyvos H!ke idėja ir yra suvienyti įvairių visuomenės grupių žmones geresniam dialogui, vedančiam prie prasmingų sprendimų.

Iniciatyva H!ke – tai „Media4Change“ vykdomo projekto Istorijų laboratorija „Žiniasklaida piliečiams“ („Media Citizens Story Lab“) dalis. Šios iniciatyvos, finansuojamos programos „Europa piliečiams“ lėšomis, tikslas – pakviesti kartu pasivaikščioti žurnalistus, aktyvius visuomenės narius ir politikus iš 5 šalių tam, kad jie geriau išgirstų vieni kitus. Projekto iniciatoriai tiki, kad tarpusavio dialogas gali prisidėti tiek prie pokyčių žiniasklaidoje, tiek politikoje.