Kiek dar žmonių turime netekti, kad savivaldybės imtųsi daugiau atsakomybės savižudybių prevencijos srityje? Kokių rezonansinių netekčių reikia, kad savivaldybėse atsirastų daugiau politinės valios? Ar šalis, pirmaujanti pagal savižudybių rodiklius, gali sau leisti nespręsti šios problemos?
Ekspertas: gyvybių gelbėjimą vis dar atidedame „geresniems laikams“
Kiek dar žmonių turime netekti, kad savivaldybės imtųsi daugiau atsakomybės savižudybių prevencijos srityje? Kokių rezonansinių netekčių reikia, kad savivaldybėse atsirastų daugiau politinės valios? Ar šalis, pirmaujanti pagal savižudybių rodiklius, gali sau leisti nespręsti šios problemos?
Tokius retorinius klausimus užduoda sisteminės savižudybių prevencijos ekspertas, buvęs Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovas Rimantas Misevičius. Specialistas atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais savižudybių prevencijos srityje inicijuotos ir jau vykdomos nacionalinės iniciatyvos, tačiau savivaldybių lygmenyje skirtingų savivaldybių iniciatyvumas labai skiriasi.
Visą tekstą skaitykite BENDRA.lt
Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.
Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.
