Tai – sutrumpinta versija. Visą LRT.lt žurnalistinį tyrimą galite skaityti čia.

„Galvojau, kad V. Razgaitis – rimtas žmogus, ir tokioje veiklos sferoje „švonderių“ nėra. Jis – genijus, Ostapas Benderis, tiesiog visi stebisi. Paėmė „Aurelą“ už vieną litą, ir kaip dar galima iš jos ką nors pavogti? Du „Boeing“ lėktuvai išnuomoti, skraido, pinigai eina, o jis niekam nemoka: nemoka už benziną, Vilniaus oro uostui, už oro navigaciją Europoje, atlyginimų instruktoriams, lakūnams, aptarnaujančiam personalui“, – V. Razgaitį apibūdina aviacijos versle besisukantis Adomas Baublys, kuris teismuose bando atgauti beveik 3 mln. litų. Jis buvo įkalbėtas Paluknio aerodrome pastatyti didžiulį angarą, kuriame tilptų „Boeing“ treniruokliai, o paskui V. Razgaitis tiesiog pasakė, kad pastato nereikia. „Tai ką, aš 10 m aukščio angare vištas auginsiu?“ – klausia A. Baublys.

Nepasisekė ne tik bendrą verslą su V. Razgaičiu bandžiusiam vystyti vyrui. Penkerius metus kitoje – „Baltic Flight Academy“ – įmonėje dirbę Aidas Matkevičius su šeima jaučiasi tiesiog apvogti. Darbo ginčų komisijos sprendimu, įmonė mokymų vadovui liko skolinga 23 tūkst. litų. Tačiau vyras pyksta ir dėl kitko.

„Sodroje“ sužinojau, kad V. Razgaitis man nežinant sumažino socialinio draudimo įmokas – paskutinį mano ten dirbtą pusmetį oficialiai buvo nurodoma, kad gaunu mažesnį atlyginimą, nei yra iš tikrųjų“, – pasakoja A. Matkevičius ir priduria, kad, jo skaičiavimais, taip buvo nuslėpta apie 19 tūkst. litų mokesčių.

Trijų vaikų tėvas tuoj pat kreipėsi į VMI ir „Sodrą“. Mat, pasikonsultavęs su teisininkais, sužinojo, kad praktikoje jau būta atvejų, kai įmonės tiesiog padirba darbuotojų parašus, į „Sodrą“ nuneša naujas darbo sutartis ir taip mokesčius sumoka nuo mažesnės sumos.

„V. Razgaitis gudriai susisuko. Kai surinkau visus reikiamus dokumentus, paaiškėjo, kad man atlyginimą tą pusmetį mokėjo net ne „Baltic Flight Academy“, kurioje buvau įdarbintas, o jo dukros tuomet vadovaujama „Baltic Aviation Technic Center“, – teigia pasikeitimų banko sąskaitoje anksčiau nepastebėjęs A. Matkevičius. Jis ir toliau bando kovoti dėl šios situacijos – jei Lietuvos institucijos nereaguos, vyras žada kreiptis į Europos Žmogaus Teisų Teismą.

Lietuvos teisėsaugos institucijose teisybės ieško ir du ukrainiečiai – Oleksii Korostas ir Igoris Volkovas, kurie, patikėję V. Razgaičio pasakojimais apie greitą piloto karjerą, nusvilo. Studentai vos gavo dalį paslaugų, už kurias sumokėjo, o dabar kiekvienas bando atgauti po 14 tūkst. eurų.

Kai devyniolikmečiai susiprato esą apgauti, paprašė V. Razgaičio grąžinti pinigus, tačiau šis ryžosi atiduoti tik po 2 tūkst. eurų. Vėliau, kai „Baltic Flight Academy“ jau oficialiai buvo paskelbtas bankrotas, studentai vėl susitiko su V. Razgaičiu.

„Ne, vaikinai! Koks dar bankrotas? Mes čia tik nedidelę problemą turime, tuoj atidarysiu naują mokyklą, šitą kompaniją kaip nors pridengsim… Atidarysim naują mokyklą, skraidysim, viskas bus puiku“, – V. Razgaičio žodžius LRT.lt perpasakoja O. Korostas.

Mintį pratęsia I. Volkovas: „O kiek anksčiau, kai prašėme grąžinti pinigus, kalbėjo: „Ne, vaikinai, koks dar „Baltic Flight Academy“ – kas buvo, tas buvo, visos skolos priklauso šiai bendrovei, o jos nėra ir problemų nėra.“

Kalbantis su nukentėjusiaisiais aiškėja, kad visus reikalus tvarkydavo V. Razgaitis, jo žmona nesikišdavo.

Receptas, kaip būti skolingam milijonus, bet nebankrutuoti

Iš viešai prieinamų teismų nutarčių ir žmonių, kuriems teko susidurti bei bylinėtis su Razgaičiais, pasakojimų aiškėja, kaip šios istorijos „herojai“ sugeba krautis pinigus iš bendrovių, darbuotojams nemokėti atlyginimų, tačiau ne kartą kelerius metus vilkinti bankroto paskelbimą ir kartu – įpareigojimą grąžinti skolas.

Savo įmonių mokumą Razgaičiai pagrindžia įvairių paslaugų ar paskolų sutartimis, kurios pasirašytos su… kitomis „herojų“ įmonėmis. Pavyzdžiui, norėjusieji bankroto bylą iškelti „PTC-1“ liko nieko nepešę, mat į teismą buvo pristatyti dokumentai, kurie įrodo, jog minėtai įmonei „Sabenavita“ tuoj pat paskolins 7 mln. 46 tūkst. 435 litus. Be to, „PTC-1“ gynėjas teisėjai pateikė šių dviejų įmonių paslaugų sutartį, kuria A. Razgaitienės valdoma „Sabenavita“ įsipareigoja nupirkti paslaugų už 25 mln. litų.

Kad būtų lengviau susigaudyti veikėjų įmonių raizgalynėje, verta priminti, kad „Sabenavita“ – mokymų organizacija, kuri turi leidimą rengti pilotus, o „PTC-1“ – tik „Boeing“ treniruoklio operatorius, kuris įrenginį gali nuomoti tokioms, Civilinės aviacijos administracijos (CAA) palaimintoms, įmonėms. Šių metų liepą, kai teismas nagrinėjo minėtą prašymą „PTC-1“ iškelti bankrotą, CAA „Sabenavitai“ jau buvo sustabdžiusi mokymo įstaigos pažymėjimą. Vadinasi, A. Razgaitienės bendrovė nuo balandžio 10 d. iki pat dabar nebegali mokyti pilotų – visos klasės turi būti užrakintos. Tad kyla klausimas: ką gi tokio „Sabenavita“ galėtų nusipirkti iš „PTC-1“ už 25 mln. litų? Tačiau tokie dokumentai teismą įtikino – bankroto byla nebuvo iškelta.

Naujai veiklai pagalbos paprašė iš Seimo nario

Nors bent penkios Razgaičių įmonės bankrutuoja, dar dėl trijų bankroto kovojama teismuose, juridinių asmenų registre iškyla naujos įmonės panašiais į „Sabenavita“ pavadinimais. Vienai iš jų vadovauja sutuoktinių žentas Mindaugas Jakimavičius. „Aviacijos akademija Sabenavita“ šiuo metu yra pateikusi prašymą šią sferą Lietuvoje reguliuojančiai CAA dėl aviacijos mokymų organizacijos pažymėjimo. Tačiau M. Jakimavičius nėra patenkintas įstaigos darbu, todėl pasiskundė Seimo nariui Algimantui Salamakinui.

Seimo narys tikina prašymą pasidomėti, ar biurokratijos aparatas nekenkia verslui, gavęs iš visuomeninio patarėjo Lino Andrulio. Šis politikas 2012 m. nesėkmingai su socialdemokratais ėjo į parlamento rinkimus. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija pripažino, kad L. Andrulis papirkinėjo rinkėjus. Susisiekus su juo paaiškėjo, kad tokį skundą jam į rankas įteikė „pažįstamas pilotas“.

„Mes pažįstami esam. Aš pats – pilotas, ir tarpusavyje mes, pilotai, pažįstami. Aš labai džiaugiuosi, kad jūs skiriat tokį didelį dėmesį šiam klausimui. Į mus daug žmonių kreipiasi su tokiais prašymais. Gal jūs galėtumėt padėti išspręsti? Neapsimetinėkim – aš suprantu, kas čia darosi. Esmė yra paprasčiausia: jeigu biurokratiniai mechanizmai trukdo, priežastys turi būti išsiaiškintos“, – aiškina L. Andrulis.

A. Salamakinas LRT.lt patvirtino, kad pagalbos prašymas buvo pasirašytas „Aviacijos akademijos Sabenavita“ ir jos vadovo M. Jakimavičiaus vardu.

CAA direktoriaus pavaduotojas buvo V. Razgaičio pavaldinys

Keli pašnekovai yra kreipęsi į CAA, kuri, be kita ko, prižiūri aviacijos mokymų įstaigų veiklą. Tačiau pagalbos nesulaukė, nes, valdininkų žodžiais, CAA neturi įpareigojimų stebėti finansinės situacijos ir sandorių – įstaiga tikrina, ar bendrovės atitinka civilinės aviacijos ūkio subjektams keliamus reikalavimus.

CAA direktoriaus pavaduotojas Alvydas Šumskas 2008–2013 m. taip pat dirbo pilotu „Aureloje“. Taigi porą metų dirbo ir tada, kai šią skrydžių bendrovę nusipirko Kipre registruota „Servolian Investments Ltd“, kurios visos akcijos nuo 2013 m. kovo perėjo V. Razgaičiui. Tačiau LRT.lt gavo dokumentą, kuris V. Razgaitį su „Servolian Investments Limited“ sieja kur kas anksčiau, nei „herojus“ perėmė akcijas. „Aurelos“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole 2012-11-26 rašoma, kad vienintelis „Aurelos“ akcininkas „Servolian Investments Limited“ įpareigoja V. Razgaitį įforminti darbo sutartį su naujai išrinktu bendrovės generaliniu direktoriumi R. Valantinu.

A. Šumskas aiškina, kad tokia situacija su etika nesikerta, mat tai leidžia teisės aktai: ES direktyvos reikalauja, kad CAA dirbtų bent keli specialistai, kurie skraido pagrindiniais aviakompanijų naudojamais orlaivių tipais. Tačiau šių metų vasarą Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad A. Šumskas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, mat pasirašė sprendimus, susijusius su „Aurela“.

„Aš, pavaduodamas atostogaujantį direktorių, kai jau 4 mėn. nebedirbau „Aureloje“, pasirašiau vežėjo pažymėjimo atšaukimą. Tačiau, pasirodo, to negalėjau daryti 12 mėnesių po to, kai nutraukiau darbo santykius. Aš apie tai, atvirai sakant, nežinojau, – teisinasi A. Šumskas. – Gyniau viešąjį interesą – stabdžiau aviakompanijos veiklą, kuri neatitinka reikalavimų, tačiau įstatymas yra toks, koks yra.“

Susidomėjo FNTT

2013 m. FNTT pradėjo tyrimą dėl V. Razgaičio ir jo žmonos A. Razgaitienės realiai valdomų, tarpusavyje glaudžiai susijusių įmonių. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje minimos „Sabenavita“, „Baltic Flight Academy“ (dabar – „Andruva“), „Baltic Aviation Technic Center“, UAB „Pilotų treniruočių centras“, „PTC-1“ , „PTC-2“, „BFA Ground Handling“, „Travel Time LT“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus prokurorė Jorūnė Žeberskienė LRT.lt informavo, kad pareigūnai aiškinasi apie galimą sukčiavimą, neteisingų duomenų apie pajamas, turtą ar pelną pateikimą, mokesčių nesumokėjimą, apgaulingą apskaitos tvarkymą ir dokumentų klastojimą.

Pagal įvairias inkriminuojamas nusikalstamas veikas įtariamiesiems gali grėsti ir viešieji darbai, ir net kalėjimas iki 8-erių metų.

„Herojai“ komentuoti atsisakė

Susisiekus su V. Razgaičiu, šis sakė esantis komandiruotėje, tačiau sutiko susitikti kitą savaitę. Deja, tada jo telefonas kelias dienas buvo išjungtas, po to į skambučius neatsiliepė net ir skambinant iš kitų telefono numerių. Trečią savaitę pavyko prisiskambinti ir priminti pažadą susitikti.

– Nėra jokio reikalo susitikti.

– Gal tuomet galėtumėte atsakyti į klausimus telefonu?

– Negaliu į jokius klausimus atsakyti, nes nematau tam jokios priežasties.

– Žmonės skundžiasi, kad esate jiems skolingas dideles sumas.

– Tai yra netiesa [padeda ragelį – LRT.lt].

Tuo metu A. Razgaitienė atsakyti į klausimus atsisakė motyvuodama vykstančiu FNTT tyrimu: „Net negalvokit. Jokių komentarų – vyksta visokie tyrimai, visokie dalykai ir jokių pokalbių nebus. Jokių kaltinimų niekas [pareigūnai – LRT.lt] nemeta, pirma išsiaiškinsim, o po to ir žiūrėsim.“

Nuo 2004 m. (kai buvo įkurta „Sabenavita“) Razgaičių pradėta kurti aviacijos verslo imperija šiuo metu po truputį griūna – bent penkios įmonės bankrutuoja, dar dėl bent trijų bankroto kovoja bankai ir buvę darbuotojai, kurie neatgauna sąžiningai uždirbtų pinigų. Be to, galimas pinigines machinacijas tiria FNTT. Tačiau atrodo, kad „herojai“ nenuleidžia galvų – kuria naują aviacijos mokyklą panašiu pavadinimu ir pyksta, kad CAA per lėtai dirba. O pats V. Razgaitis įsitikinęs, kad žmonės, pasakojantys apie skolas, tiesiog meluoja.