„Kur pasiskolinti šiltą palapinę ir kokiu atstumu nuo savivaldybės pastato leidžiama badauti centrinėje miesto aikštėje?“ – svarsto 87 garažų savininkai, nerandantys kitų būdų apginti savo teisių, kurios, jų manymu, buvo pažeistos informuojant visuomenę apie rengiamą Žaliosios gatvės atnaujinimą. Projekte numatyta užtverti vienintelį nuosavybės dokumentuose įteisintą įvažiavimo kelią, tačiau gyventojai apie tai sužinojo post factum ir savo siūlymų teikti nebesuspėjo. Kas dėl to kaltas ir kuo baigsis šiuolaikinė projektinė liaudies pasaka apie stebuklingas 19 dienų, teisybės ieškotojus ir geležines kurpes, kuriomis minti savivaldybės slenkstį – bergždžias darbas?
Geležinės kurpės Žaliosios gatvės gyventojams
„Kur pasiskolinti šiltą palapinę ir kokiu atstumu nuo savivaldybės pastato leidžiama badauti centrinėje miesto aikštėje?“ – svarsto 87 garažų savininkai, nerandantys kitų būdų apginti savo teisių, kurios, jų manymu, buvo pažeistos informuojant visuomenę apie rengiamą Žaliosios gatvės atnaujinimą. Projekte numatyta užtverti vienintelį nuosavybės dokumentuose įteisintą įvažiavimo kelią, tačiau gyventojai apie tai sužinojo post factum ir savo siūlymų teikti nebesuspėjo. Kas dėl to kaltas ir kuo baigsis šiuolaikinė projektinė liaudies pasaka apie stebuklingas 19 dienų, teisybės ieškotojus ir geležines kurpes, kuriomis minti savivaldybės slenkstį – bergždžias darbas?
Grasina bado akcija
Jono Anušausko rankose – bendrijai palankus Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio raštas, tačiau miesto vadovų veiksmus apskundę gyventojai pergale džiaugtis neskuba. Kontrolieriaus išvados – tik rekomendacija. Norės valdininkai – atsižvelgs, nenorės – negirdomis praleis.
R.Šukio rašte rašoma, kad neaišku, dėl kokių priežasčių Žalioji gatvė po rekonstrukcijos lieka pėsčiųjų ir dviračių taku ir kodėl rengiant projektą neatsižvelgta į tai, jog bendrija iki rekonstrukcijos turėjo įvažą. Nors savivaldybė nagrinėjo garažų bendrijos prašymus ją palikti, teikė jai atsakymus, bet problemos iš esmės nesprendė.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Kęstutis Ąžuolas žada, kad Seimo kontrolieriaus siūlymas vis dėlto bus svarstomas, tačiau realiai garažų bendrija panaikintą įvažą galėtų atgauti tik baigus darbus šioje gatvėje ir gavus Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) sutikimą keisti projektą.
„Jei savivaldybė ir po Seimo kontrolieriaus išvadų nesiims spręsti mūsų klausimo ir neduos konkretaus atsakymo raštu, kada mums tikėtis atgauti panaikintą įvažiavimo kelią, rengsime bado akciją prie savivaldybės – parodysime, kad valdžia nesirūpina žmonėmis“, – garažų bendrijos savininkai nusileisti neketina.
Užtvėrė kelią į 87 garažus, du namus ir perėjimą pėstiesiems
Garažų bendrijos Nr. 5 pirmininkas J.Anušauskas gerai prisimena tą rytą, kai įprastą kelią į garažą jo vairuojamam automobiliui pastojo betoninis bordiūras ir statybinė tvora. Taip netikėtai prieš metus paaiškėjo, kad Žaliosios gatvės rekonstrukcijos projekte neliko įprastos įvažos nei į garažų bendriją, nei į du kaimynystėje esančius gyvenamuosius namus.
„Sakėme, kad tokių dalykų net sovietmečiu neteko matyti, kad mus atskyrė nuo pasaulio, neįvažiuos nei gaisrinė, nei greitoji. Klausėme, kaip rengdami projektą valdininkai įsigudrino „nepastebėti“ 90 gyventojų?“ – J.Anušauskas prisimena, kaip pasipiktinę garažų savininkai tą pačią dieną pasibeldė į miesto mero Jurgio Krasnicko duris. Ten išgirdo svarbiausią argumentą: stabdyti projekto negalima, nes tai reikštų milijoninius nuostolius, o savo siūlymus laiku reikėjo teikti.
Ėmėsi partizaninių veiksmų
Žaliojoje gatvėje esančių garažų savininkai stojo ginti ne tik savo, bet ir kitų alytiškių, kurių įprastą maršrutą užtvėrė „kinų siena“, interesų. Šis perėjimas yra pažymėtas dar 1939 metais datuojamame miesto plane. Alytiškiai nuo seno iš miesto centro pro Žaliąją gatvę žingsniuoja į Stasio Kudirkos ligoninę (ji pastatyta 1938-aisiais), Dainavos mikrorajone esančias mokyklas, kitas įstaigas.
1974 metais Žaliojoje gatvėje įsikūrė garažų bendrija Nr. 5, buvo išasfaltuotas įvažiavimo kelias, kuriuo vairuotojai su pėsčiaisiais ir dviratininkais draugiškai dalijasi iki šiol. 2012-ųjų rudenį ši patogi vieta pereiti tapo tikru išsigelbėjimu, nes dėl Žaliosios gatvės rekonstrukcijos buvo uždaryta gretima Ligoninės gatvė, o alytiškiai priversti kulniuoti į didžiausią apskrityje gydymo įstaigą gerą kilometrą aplinkui arba tiesiai pro garažus.
Atnaujinant Žaliąją gatvę uždaryta įvaža šiuo metu kelia daug nepatogumų ne tik vairuotojams. Gyventojai netgi ėmėsi partizaninių veiksmų: įvažiavimo kelią užtvėrusi vielos tvora tyliai pradingsta, STOP juosta nuplėšiama, bandoma užsodinti veja numinama.
Garažo savininkus aplanko įvairios mintys: nejau teks susikurti kokį saugų lauželį, kurio dūmai padėtų praktiškai įsitikinti, kaip „kinų sieną“ perliptų gaisrininkų technika? Mat Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir policijos raštai juodu ant balto liudija, kad įvaža iš Žaliosios gatvės būtina užtikrinant garažų bendrijos narių, šioje teritorijoje gyvenančių asmenų saugumą. Ją panaikinus atsiranda grėsmė neprivažiuoti specialiosios paskirties automobiliams.
Todėl bene labiausiai gyventojus papiktino valdininkų siūlymas naudotis nelegaliu keliu nuo Vakaro gatvės pusės. Šis kadaise atsirado dėl geranoriško ligoninės ir garažų bendrijos susitarimo, tačiau nuosavybės dokumentuose nėra įteisintas, neatitinka jokių reikalavimų, pavyzdžiui, gaisrininkų automobiliams yra per siauras. Keliu galima naudotis tik vasarą. Žiemą tai neįmanoma dėl reljefo – per statu užvažiuoti. Įkalnė, kuriai įveikti būtinas greitis, nesaugi ir pėstiesiems, matomumas prastas dėl staigaus posūkio.
Vienintelis sprendimas, kurį gyventojams iki šiol pasiūlė valdininkai, – prie įvažos nuo Vakaro gatvės organizavo krūmų iškirtimą, pastatė eismą reguliuojančių ženklų, specialų veidrodį. Tačiau garažų savininkai reikalauja jiems grąžinti teisėtą ir saugų įvažiavimo kelią. Tam būtinos korekcijos projekte.
„Paprastas žmogus – nulis“
„Metus be atokvėpio bandome apginti savo teises. Neskaičiavome savo laiko ir nervų, parašėme daugybę raštų, kol galų gale supratome vieną dalyką: Alytaus miesto vadovams paprastas žmogus yra nulis, Seimo nariams – irgi nulis, o mes galime pasikliauti tik savo jėgomis“, – nusivylimo neslepia J.Anušauskas.
Jam antrina buvęs bendrijos pirmininkas ir aktyvus Socialdemokratų partijos narys Petras Zamblauskas. Tai pačiai partijai priklauso ir dabartinis Alytaus miesto meras J.Krasnickas, kuris kolegą partijos bičiulį, atėjusį paklausti, kada bus išspręstas įvažiavimo kelio į garažus klausimas, prieš keletą mėnesių be ceremonijų išprašė lauk iš savivaldybės ir liepė daugiau neįleisti į rotušę pro vieną langelį. Alytaus vadovas mėgsta kartoti sparnuotą frazę, kad virš savivaldybės, ypač tarybos, yra tik mėlynas dangus. Pikti ir nusivylę garažų savininkai žada pasirūpinti, jog vaiskią politinę padangę aptemdytų vienas kitas audros debesis: skelbti bado streiką ar blokuoti vieną centrinių miesto gatvių.
Kaip atsitiko, kad apleista Žalioji gatvė Alytaus miesto centre, kuriai atnaujinti skirta milijoninė parama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, alytiškiams tapo ne gražėjančio gyvenimo, o kovos už savo teises simboliu ir įžiebė nesantaikos tarp miesto valdžios ir gyventojų kibirkštį?
Ne Briuselio direktyvos kaltos
Įvažiavimo kelio netekusių garažų savininkų (dviejų šioje teritorijoje esančių namų savininkai už savo teises aktyviai nekovoja, viename jų gyvena nuomininkai) skundus valdininkai atremia geležiniu argumentu: jie laiku nepateikė pasiūlymų dėl Žaliosios gatvės sutvarkymo projekto, todėl į juos ir nebuvo atsižvelgta.
Gyventojai stebisi: kodėl jų nepasiekė informacija apie europinį projektą 2009 metais? Šis klausimas lieka be atsakymo, nes Seimo kontrolierius skundo tyrimo metu nenagrinėjo anksčiau nei 2013 metais buvusių įvykio aplinkybių dėl galimai netinkamo gyventojų informavimo apie planuojamą vykdyti projektą.
Gal čia kaltos Briuselio direktyvos? Pasirodo, ne. CPVA specialistai užtikrina: Europos Sąjungos struktūrinės paramos viešinimo taisyklės nekelia papildomų reikalavimų dėl derinimo su visuomene techninių dokumentų rengimo etape (prieš pradedant rengti projektą).
Derinimą su visuomene reglamentuoja Lietuvos įstatymai. Apie didelės vertės europinę paramą gaunančius miestui ypač aktualius projektus visuomenė taip pat informuojama pagal Lietuvos Respublikos statybų įstatymą, kuris įpareigoja teikti informaciją gyventojams apie visus savivaldybės teritorijoje pradedamus projektuoti visuomenei svarbius objektus.
Įstatymai nenumato jokių papildomų reikalavimų derinimui su visuomene priešprojektiniame etape net kai kalbama apie ypač didelius ir miestui svarbius europinius projektus – tokius kaip Žaliosios gatvės rekonstrukcija. Ji išskirtinė dėl savo apimties (numatyta atlikti 9 mln. 500 tūkst. litų vertės darbų), geografijos – atnaujinama zona yra centrinėje miesto dalyje, ribojama pagrindinių gatvių.
Be to, projekte suplanuota daug gyventojams svarbių pasikeitimų: tiesiamas pėsčiųjų tunelis po gatve, visuomenės poreikiams paimti ir nugriauti individualūs namai, suprojektuota kaip keturių juostų transportui skirta gatvė, nepaisant pavadinimo, europinio projekto metu tampa pėsčiųjų ir dviratininkų taku.
Informaciją plukdo trys banginiai
Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius užtikrina, kad visuomenė buvo tinkamai informuota apie pradedamą projektuoti Žaliosios gatvės teritoriją.
Kaip reikalauja Statybų įstatymas, skelbimas apie Žaliosios gatvės rekonstrukcijos projektavimo pradžią 2009 metais paskelbtas savivaldybės skelbimų lentoje (stende), vietinėje spaudoje ir interneto svetainėje. Šie trys banginiai teoriškai turėtų atplukdyti informaciją apie visuomenei svarbius objektus, tačiau praktiškai nutinka įvairiai.
„Statybų įstatymas yra pakankamas informuoti ir apie didelės vertės europinę paramą gaunančius projektus. Jame numatytas priešprojektinio informavimo mechanizmas – privalomas formalumas, bet net ir didelės apimties projektams reikalaujama tik vieno straipsnio vietinėje spaudoje ir informacinio stendo projekto vietoje. Savivaldybės administracija naudoja daugiau informavimo būdų, nei yra reikalaujama“, – sako Alytaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja Neringa Rinkevičiūtė.
Garažų bendrijos Nr. 5 savininkai įsitikinę, kad Žaliosios gatvės rekonstrukcijos atveju informacija jų nepasiekė dėl objektyvių priežasčių. Didžiausių abejonių J.Anušauskui kelia visuomenės informavimas internete, juk nemaža dalis bendrijos – garbaus amžiaus žmonės, internetinė sklaida suprantama ir priimtina nedaugeliui.
Statistikos departamento duomenys taip pat rodo tiesioginę priklausomybę tarp gyventojų amžiaus ir naudojimosi internetu: tose vietovėse, kur yra daugiau jaunesnio amžiaus gyventojų, ir interneto vartotojų daugiau. Garažų bendrijos Nr. 5 savininkų amžiaus vidurkis šiuo metu siekia 66,5 metus, vyriausiajam iš jų – 88-eri. Tyrimas rodo, kad ir dauguma jų internetu nesinaudojo nei 2009 metais, nei šiuo metu.
Kokie buvo garažų bendrijos Nr. 5 narių interneto vartojimo įpročiai 2009 metais? (Apklausoje dalyvavo 49 asmenys)
Visuomenę informuojantis skelbimas apie pradedamą rengti Žaliosios gatvės rekonstrukcijos projektą taip pat buvo išspausdintas vietinėje spaudoje. Pasirinktas „Miesto laikraštis“, leidžiamas 23 tūkst. egzempliorių tiražu ir platinamas nemokamai.
Ar garažų bendrijos savininkai 2009 metais skaitė „Miesto laikraštį“?
Alytiškiai prisimena, kad 2009-aisiais „Miesto laikraštis“ buvo nemokamai dalijamas prekybos centruose du kartus per savaitę nuo 17 valandos ir jo laukdavo eilės žmonių, nes daugelis jį naudojo ne kaip žinių šaltinį, bet… prakuroms.
„Nors visur buvo iškabinti skelbimai, draudžiantys imti daugiau kaip po vieną egzempliorių, aš, kaip ir kiti, glėbiais nešiau laikraščius. Jie labai pravertė garbaus amžiaus pusseserei, kuri gyveno Kurorte, individualiame name, šildomame krosnimi“, – garažo Žaliojoje gatvėje savininkas P.Zamblauskas „Miesto laikraštį“ pavartydavo tik retkarčiais, nes nuo 1962 metų yra ištikimas kito leidinio – „Alytaus naujienos“ prenumeratorius. Jį skaito nuolat ir, tikėtina, skelbimą apie Žaliosios gatvės projektavimo pradžią būtų ten aptikęs.
Kodėl svarbaus projekto viešinimui pasirinktas ne gausų būrį prenumeratorių, taip pat ir vyresnio amžiaus, turintis nuo 1945 metų leidžiamas laikraštis „Alytaus naujienos“, o vietinės žiniasklaidos rinkos naujokas, tuo metu dar vos dvejus metus gyvuojantis ir skaitytojų neužsiauginęs „Miesto laikraštis“?
„2009 metais ir vėliau Alytaus miesto savivaldybė europinių projektų viešinimo ir kitus skelbimus daugiausia spausdino „Miesto laikraštyje“, nes palaikė valdžiai lojalų leidinį, o nepriklausomai spaudai keršijo už kritiką. Tokios tendencijos yra matomos ir šiandien. Nors akivaizdu, kad pralaimi gyventojai, kurių informacija tiesiog nepasiekia“, – įsitikinęs laikraščio „Alytaus naujienos“ redaktorius Romas Burba.
Viešina ar nutyli?
Žaliosios gatvės atvejis – ne vienintelis Alytuje, kai projektui pasiūlymų gyventojai laiku neteikia, o pradėjus jį įgyvendinti – piktinasi. Buvęs Alytaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Algirdas Mainelis spėja, kad tokių problemų kyla dėl to, kad informacija skelbiama, kaip to reikalauja įstatymas, bet nepasidomima, ar ji pasiekė adresatą.
„Valdininkai visuomet sako, kad siūlymus žmonės teikia per vėlai, nes toks jų (valdininkų) arkliukas. Iš tikrųjų labai svarbu akcentuoti, kada yra tas tikrasis laikas, kai savo nuomonę turėtų pasakyti visuomenė, paraginti gyventojus tai daryti“, – skirtingai nuo Žaliosios gatvės garažų savininkų, kurie su statybų, žemėtvarkos ir kitais specifiniais įstatymais reikalų neturi, A.Mainelis – šios srities profesionalas. Vis dėlto siūlymų kitam svarbiam europiniam projektui – Rotušės aikštės rekonstrukcijai – laiku pateikti nesuskubo.
Apie svarstymus buvo paskelbta „Miesto laikraštyje“, skelbimų lentoje savivaldybėje ir jos interneto svetainėje, bet iki numatyto termino negauta nė vieno siūlymo. Projektą pradėjus įgyvendinti, kilo visuomenės pasipriešinimas. A.Mainelis kartu su 20 kolegų architektų pateko į miesto vadovų nemalonę, nes užprotestavo 24 metrų pločio ir 8 metrų aukščio arkos – gelžbetoninio statinio, kuris žiemą būtų vizualiai pusiau „nupjovęs“ kalėdinę eglę, visais metų laikais – rotušės bokštą, – statybą centrinėje miesto aikštėje.
A.Mainelis įsitikinęs: prieš pradedant įgyvendinti šį projektą, bendruomenei nebuvo tinkamai paaiškinta, ką žadama daryti, nors centrinė aikštė turi tarnauti viso miesto gyventojų poreikiams. Tuometinis Alytaus miesto meras Feliksas Džiautas viešai pripažino, kad situacijos, kokia susiklostė dėl aikštės rekonstrukcijos, neturėjo būti, – visuomenę reikėjo tinkamai informuoti.
„Būčiau teikęs siūlymus kaip architektas ir kaip pilietis, tačiau informacija manęs nepasiekė“, – sako A.Mainelis.
Kitaip nei Žaliosios gatvės gyventojai, architektas sėkmingai naudojasi internetu, lankosi Alytaus miesto savivaldybės interneto svetainėje www.ams.lt. „Rasti svarbią informaciją nėra lengva, nes skelbimai dedami pačioje svetainės puslapio apačioje, kur juos sunkiausia aptikti. Taip pat ir apie pradedamus rengti projektus, jų viešuosius svarstymus, kurie paskęsta įvairaus pobūdžio informacijos lavinoje. Kyla klausimas, koks yra tikslas – ar informaciją paskelbti, ar ją… nutylėti?“ – svarsto architektas.
Ką daryti, jei žmogus pas rotušę neina?
Teoriškai informuojant visuomenę apie svarbius statinius galėtų pasitarnauti ir 2012 metais Alytaus miesto savivaldybės tinklalapyje www.ams.lt įdiegta elektroninė paslauga e. demokratija. Jos tikslas – užtikrinti grįžtamąjį ryšį su visuomene. Gyventojai gali reikšti nuomonę įvairiais miesto tvarkymo klausimais, pranešti apie problemas, dalyvauti diskusijose, tačiau tokių iniciatyvų vienetai. 2014 metais e. demokratija zonoje Alytaus miesto savivaldybės interneto puslapyje viešai registruotas vos vienas pasiūlymas dėl svarstymų ir iniciatyvų ir vienas prašymas / skundas.
Kaip pastebi Alytaus miesto savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Jurgita Šukevičienė, neįveikiama problema yra pačių alytiškių pasyvumas: siūlymų jie neteikia, į viešuosius svarstymus ateina vos keletas.
„Jei Mahometas neina pas kalną, tai galbūt kalnas galėtų ateiti pas Mahometą? Kiek kartų valdininkai lankėsi Žaliojoje gatvėje, išklausė gyventojų nuomonę? Ar paragino susipažinti su projektu paprastai ir aiškiai: „Ateikite į rotušę, ir drauge nuspręskime, kaip atrodys Žalioji gatvė po trejų metų?“ Galbūt daugiau gyventojų teiktų pasiūlymus, dalyvautų viešuosiuose svarstymuose, jei apie juos būtų kalbama žmonių, o ne biurokratų kalba? Ne taip svarbu, ant kurios gatvės kampo vyks vadinamieji viešieji svarstymai, svarbu sudominti žmones, įpratinti juos galvoti apie savo miesto problemas ir siūlyti, kaip jas spręsti“, – įsitikinęs Liudas Ramanauskas.
Kaip teigiamą patirtį jis nurodo nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių dalyvavimą svarstant miestui aktualias problemas, pilietinio aktyvumo skatinimą skleidžiant daugiau neformalios informacijos.
Šaukštas deguto statinėje europinio medaus
„Patirtis rodo, kad nesėkmę patyrė tie projektai, kurie buvo kelis kartus koreguojami. Kokie jie bebūtų – juos reikia įgyvendinti iki pabaigos, tik po to, jei kažkas negerai, keisti“, – projektinės sėkmės formulę dėlioja Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Janis Laurinaitis.
„Akivaizdu, kad Žaliosios gatvės atnaujinimo projektas parengtas pagal nevisiškai tinkamą savivaldybės užsakymą, bet miesto vadovai to pripažinti nenori“, – sako bendrijos pirmininkas J.Anušauskas.
Garažų savininkai šiuo metu laukia savivaldybės atsakymo, ar bus atsižvelgta į jiems palankią Seimo kontrolieriaus išvadą. Kaip pernykštis sniegas tirpstančiais valdininkų pažadais (gatvės rekonstrukcijos pabaiga vėl nukelta – šįkart 2015 metų pavasariui) jie nebetiki, todėl reikalauja, kad projekto pakeitimai būtų atlikti dabar, o ne jį baigus. Antraip bado streikas, ir taškas.
Koks degutas sugadino statinę europinio medaus?
„Sudėtingo projekto su milijoninėmis investicijomis aptarimui su visuomene skiriamos tik trys savaitės. Galbūt inicijuoti įstatymo pataisą, numatančią tam realų apčiuopiamą laiką, kainuotų pigiau, nei kelis kartus koreguoti projektą?“ – svarsto „FM 99“ direktorius L.Ramanauskas.
Jo manymu, paruošiamasis etapas padeda išvengti problemų ateityje. Ir atvirkščiai, tinkamai neišdiskutuoti su visomis suinteresuotomis pusėmis priešprojektiniai svarstymai nuostolingi ta prasme, kad projektus tenka koreguoti jų eigoje.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėja N.Rinkevičiūtė mano kitaip: „Projektų įgyvendinimo problemos didžiąja dalimi nesusijusios su nepakankamu dėmesiu priešprojektiniam pasiūlymui.“
Lietuvos savivaldybių asociacija nesvarsto galimybės inicijuoti Statybų įstatymo pataisą ir keisti priešprojektinio informavimo mechanizmą, nes tam nemato pagrindo. CPVA statistika neleidžia įvertinti, kaip dažnai projektų eigoje atliekami pakeitimai yra susiję su nepakankamu visuomenės informavimu bei dėl to vėliau kylančiu nepasitenkinimu.
Kitu rakursu į problemą siūlo pažiūrėti Alytaus miesto savivaldybės vyriausiojo architekto pavaduotoja Irena Pankienė: „Įgyvendinimo metu kylančios problemos, ypač gyventojų nepasitenkinimas dėl priimtų sprendimų, sietinos būtent su jų nenoru dalyvauti svarstant priešprojektinius sprendinius.“
Karčios patirties pamokyti garažų Žaliojoje gatvėje savininkai taip pat turi nuomonę apie šaukštą deguto ir indą medaus: sako, kad visas problemas būtų išsprendęs laiškas bendrijos pirmininkui, kuriame reikėjo aiškiai išdėstyti sumanymą uždaryti įvažiavimo kelią.
(Teritorijoje, kur įsikūrusi garažų bendrija, nebuvo suformuotas žemės slypas, todėl jos savininkai neprivalėjo būti informuojami nustatyta tvarka – laiškais – net apie parengtą detalųjį planą.)
Garbaus amžiaus žmonės, nors dauguma jų nesinaudoja internetu, jaučiasi turintys teisę gauti informaciją apie planuojamus svarbius pasikeitimus jiems priimtinu būdu: 41 iš 49 apklaustų garažų bendrijos savininkų norėtų, kad tai būtų padaryta paprastu paštu. Galėjo būti sutaupyta daug sveikatos, energijos, laiko ir lėšų – pačių gyventojų ir jų skundus tyrusių institucijų. Bet šiuolaikinė projektinė liaudies pasaka apie stebuklingas 19 dienų, teisybės ieškotojus ir geležines kurpes turi dar ir moralinį aspektą.
Ne kiekvienas supranta, kad valstybė – tai ne valdininkai, ne politikai. Savo valstybę jaučiame ir suprantame asmeniškai, atsiremdami į savo šeimos, vaikų, artimųjų patirtį. Jei žmonės jaučiasi nuskriausti, nesaugomi, neginami, jie tampa svetimi savo valstybei. Galima įžvelgti įvairiausių paralelių tarp demokratijos lygmens ir žmonių sveikatos, gyvenimo trukmės, savižudybių ar nusikalstamumo rodiklių. Visi užmojai gerinti statistinius rodiklius šiose srityse yra popieriniai, kol nesikeičia tikrasis požiūris į žmogų. Visada viską galima taisyti, kol žmogus gyvas. Projektas negali būti už jį svarbesnis. (Iš interviu su psichologe socialinių mokslų daktare Ramute Oreniene)
2014 metų gruodžio pabaigoje garažų bendrijos Žaliojoje gatvėje savininkai sulaukė eilinio Alytaus miesto savivaldybės atsakymo į savo raštą. Jame žadama ieškoti lėšų įvažai įrengti, tačiau jau miesto biudžete. Regis, už valdininkų klaidas, įstatymų netobulumus ir nelemtai sutapusias aplinkybes mokesčių mokėtojams teks sumokėti iš savo kišenės.
Tyrimas parengtas „Media4Change“ žurnalistinių tyrimų konkursui.
Media4change tiriamųjų darbų konkursas rengiamas įgyvendinant Europos Ekonominės Erdvės finansinio mechanizmo 2009-2014 periodo NVO Programos Lietuvoje remiamo projekto „Visi skirtingi – visi lygūs: aktyvus dalyvavimas, įvairovė, žmogaus teisės“ dalis. Kūrinys atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl NVO Programa Lietuvoje negali būti laikoma atsakinga už bet kokį jame pateikiamos informacijos naudojimą.