Per dešimt metų niekas nepasikeitė. Tie patys statūs laiptai, sunkiai varstomos durys ir nepasiekiamos auditorijos. Latvijos universiteto Ekonomikos fakultetas įsikūręs gražiame istoriniame pastate Aspazijos bulvare,  tačiau Andai Gipslei (42 m.) šis pastatas yra veikiau ne istorinio paveldo paminklas, o priminimas apie sunkų darbą studijų metais bei pasididžiavimą savimi. Studijų metais Anda kiekvieną dieną turėdavo prašyti kitų studentų pagalbos, kad įveiktų laiptus ir kitas kliūtis bei patektų į auditoriją. Džiaugsmu trykštanti moteris, pasipuošusi mėlynu megztuku bei gėlėtu šalikėliu, teigia, jog kaip ir dabar, taip ir anuomet, kad sulauktų aplinkinių pagalbos, dažniausiai užtekdavo plačios šypsenos. Nepaisant kiekvieną dieną patiriamų nepatogumų, Anda gavo aukštojo mokslo diplomą 2001 m.

Nuo to laiko nelabai kas pasikeitė – siekti aukštojo mokslo diplomo studentams su judėjimo negalia Latvijos universitete yra labai sunku. Nei vienas iš 13-os universiteto fakultetų pastatų nėra pritaikytas studentams su judėjimo negalia. Centrinio universiteto pastato galiniame kieme yra specialus pakilimo takelis vežimėliams, tačiau jį bandę studentai teigia, jog jis per siauras, tad į pastatą be aplinkinių pagalbos patekti neįmanoma.

Valstybinio socialinio draudimo agentūros duomenimis, užregistruota 5567-i judėjimo negalią turintys asmenys 19-25 m. amžiaus grupėje, 3135-iems iš jų skirtas I ir II grupės invalidumas. Tikslus skaičius nėra žinomas, tačiau spėjama jog apytiksliai 441-ui asmeniui kompensuojamos transporto išlaidos, o 284-iems asmenims suteikta galimybė gauti valstybės finansuojamą asmeninę pagalbą iki 40 valandų per savaitę.

Kadangi bendras studentų skaičius Latvijoje mažėja, jaunuoliai su judėjimo negalia, norintys siekti aukštojo mokslo, neturėtų būti ignoruojami. „Mokymo įstaigų yra, galimybė mokytis yra, tad ko dar galima norėti? Toks požiūris mūsų šalyje labai dažnas“, – teigia Aigaras Bolis, aktyvus organizacijos padedančios žmonėms su negalia „Apeirons“ narys.

Sveiki atvykę, pabandykite užeiti

Universiteto administracija teigia, jog visi, o taip pat ir jaunuoliai su judėjimo negalia, yra labai laukiami Latvijos universitete. Tačiau po daugybės skambučių ir interviu, niekas negalėjo įvardinti studentų su negalia skaičiaus. Šio straipsnio autoriai užtruko mėnesį, kol išsiaiškino, su kuo galėtų pasikalbėti apie studentų su negalia padėtį universitete. Universiteto ryšių su visuomene skyriuje žurnalistams buvo patarta kreiptis į studentų tarnybos direktorių Janį Saulitį, tačiau jis nežinojo ar Latvijos universitete mokosi nors vienas studentas su judėjimo negalia. Jo teigimu, tikriausiai nesimoko. Tarnybos direktoriaus pavaldinė ir kontaktinis asmuo studentams su negalia Dacė Kanepė pripažino, kad yra keletas tokių studentų: „Kai kuriuose fakultetuose yra du ar trys studentai su judėjimo negalia“.

Latvijos įstatymuose nėra apibrėžta, kad aukštojo lavinimo institucijos privalo sudaryti palankias sąlygas studentams su judėjimo negalia siekti aukštojo mokslo. Latvijos Konstitucija deklaruoja teisę į išsilavinimą visiems jos piliečiams. Jungtinių Tautų Konvencija įpareigoja kiekvieną šalį narę pašalinti bet kokias kliūtis, neleidžiančias patekti į tam tikrus objektus, taip pat ir išsilavinimo institucijas. Tačiau realybė kiek kitokia, ir asmenims Latvijoje su judėjimo negalia nėra garantuojamos lygios teisės į išsilavinimą. Socialinės apsaugos ministerijos patvirtinta programa dėl asmeninės pagalbos dėstytojams su judėjimo negalia finansavimo, yra pirmas svarbus žingsnis keičiant susiklosčiusią situaciją.

Pokyčių stygius kaip visuomet motyvuojamas finansavimo trūkumu. Tačiau didžiąja dalimi galime kaltinti ir atsakingų struktūrų požiūrį į problemą. Universitetas neturi tikslių duomenų apie jame besimokančius studentus su negalia, taip pat niekas negali nurodyti tikslaus biudžeto, kurio prireiktų aprūpinti universitetą reikiama įranga. Latvijos universitetas kartu su „Apeirons“ organizacija atliko pastatų būklės tyrimą 2011 m. tačiau tolimesnių veiksmų nebuvo imtasi.

Latvijos universiteto direktorius Atis Peičs tikino, jog techniniai patobulinimai kainuoja „fantastiškus pinigus“, tačiau konkrečių sumų įvardinti negalėjo.

A.Peičs pasakojo, jog universitetas įsigijo specialius liftus, tačiau pasiteiravus, kiek konkrečiai liftų nupirkta ir kokia jų kaina, direktorius pasiūlė nesigilinti į detales. A. Peičs taip pat negailėjo patarimų rašantiems šį straipsnį: „Liftai buvo nupirkti. Siūlau nevartoti posakių „nupirkti“ ar „ išnuomoti“. „Universitete yra liftai, kurie padeda asmeniui judėti iš vienos vietos į kitą“, geriau rašykite taip“.

Pagalbos prašė ir taksi vairuotojų

Didžiausiame Latvijos universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultete mokosi kiek daugiau nei 4 tūkst. studentų. Fakultetas turi du įėjimus, kurių nei vienas nėra pritaikytas žmonėms su negalia. Pats fakultetas gana didelis, erdviuose koridoriuose girgžda medinės durys. Patekti į auditorijas su vežimėliu nėra sudėtinga, kadangi durys atsidaro pakankamai plačiai, tačiau savarankiškai migruoti tarp pastato aukštų asmeniui sėdinčiam vežimėlyje – neįmanoma.

„Studentams judantiems vežimėlio pagalba tenka pasikliauti artimųjų ar draugų pagalba“, – apgailestauja fakulteto direktorius Kasparas Čikste. „Kad patektum į liftą, kuris kelia tik į antrą ir trečią aukštus, turi įveikti apie dešimt laiptelių“, – priduria Anda. Pastate nėra pagalbinių turėklų, rampų, ar specialių liftų. Viskas taip pat, kaip ir prieš dešimt metų Andai baiginėjant studijas.

Anda prisimena, jog studijuojant turėjo susidurti su dviem didžiausiais iššūkiais –  patekti į auditorijas ir laisvai judėti fakulteto teritorijoje. Anda negalėjo naudotis viešuoju transportu, tad turėjo ieškoti alternatyvų ir į paskaitas keliauti specialiu mini autobusu arba taksi automobiliu.

„Kelionės mini autobusu kaina buvo per didelė ir prilygo kelionei taksi automobiliu, tad pradėjau naudotis vien tik taksi paslaugomis“, – prisiminė Anda, kuri neturėjo asmeninio asistento. Andos tėvai dirbo, tad taip pat negalėjo padėti dukrai. Moteris prisimena, jog stengėsi susidraugauti su taksi vairuotojais, kad vėliau galėtų prašyti jų pagalbos patenkant iš automobilio į pastatą. „Tačiau dažniausiai tiesiog sukinėdavausi lauke ir laukdavau, kol praeinantys studentai sutiks padėti. Paskaitos vykdavo trečiame, ketvirtame ar net penktame aukšte…Nuolat prašinėti pagalbos nėra lengva, tačiau studijos buvo mano prioritetas“, – pasakojo Anda.

Dėl transporto išlaidų kompensavimo Anda kreipėsi į Rygos miesto savivaldybę, tačiau po kelių nesėkmingų vizitų į įvairias institucijas, moteris prarado viltį sulaukti pagalbos. Laimei, buvo padidinta Andos gaunama stipendija, tad moteris už paramą dėkinga ne Socialinės paramos skyriui, o universitetui.

Ekonomikos fakulteto direktorius K. Čikste teigia, jog pastaruoju metu pradėta labiau rūpintis studentų su negalia situacija universitete. Buvo įkurtas atskiras Vystymo ir planavimo departamentas, kurio veikla turėtų apimti ir pastato prieinamumo bei reikiamos tam įrangos klausimus. Departamentas atsakingas ir už fondų paiešką bei paraiškų teikimą. Ekonomikos fakulteto paskaičiavimais, įrengti specialų liftą, kainuotų 100 tūkst. latų. „Ir tai tik liftas. Jei Europos sąjunga skirtų dalinį finansavimą, likusią dalį turėtų padengti universitetas. Abejoju, kad galėtume tikėtis kokios nors paramos iš valstybės“, – teigia K. Čikste.

Kompanijos „Technovers“, atstovų teigimu visos reikalingos įrangos, t.y. liftų, pakilimo takų ir kt. kaina gali varijuoti, priklausomai nuo technologijų ir kokybės. Dažniausiai pasirenkamas mobilus liftas, kadangi jis – pigesnis ir gali būti įrengtas ir ant siaurų laiptų. Deja, juo pakilti ar nusileisti be aplinkinių pagalbos nepavyks.

Dar viena kliūtis pritaikant pastatą žmonėms su negalia ir diegiant reikiamą įrangą yra kai kurių universiteto pastatų statusas – jie pripažinti architektūrinio paveldo paminklais. Tobulinant pastatą, reiktų atsižvelgti į griežtus reikalavimus, o ir pačių pastatų išplanavimas itin nepalankus naujai įrangai.

Bus geriau po dešimties metų

Latvijos universiteto direktoriaus teigimu, tobulinti dabartinius pastatus ir diegti naują įrangą nėra prasmės, kadangi pradėtos naujo universiteto pastatų komplekso statybos, kurioms Europos Sąjunga skyrė 22.7 mln. latų. Dabartiniai universiteto pastatai bus parduoti ir šios lėšos investuojamos į naujųjų statybą. „Tad kam investuoti į pastatus, kurie po penkių ar dešimties metų bus parduoti?“, – klausia universiteto direktorius.

Naujieji Latvijos universiteto pastatai bus pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Tai turėtų būti padaryta ir pagal galiojančius normatyvinius aktus, kurie teigia, jog visi vieši naujai statomi ar renovuojami  pastatai turi būti pritaikyti žmonėms su negalia. Deja, šių aktų ne visuomet laikomasi, o pastatų savininkai išvengia atsakomybės. „Apeirons“ organizacijos ekspertas A. Bolis pasakoja, jog per 30 dienų nuo pastato eksploatacijos pradžios galima pateikti skundą, tačiau vėliau galimybių ieškoti teisybės nebelieka.

Naująjį universiteto pastatų kompleksą planuojama baigti 2023 m., tad dar dešimt metų studentai varstys senųjų fakultetų duris. Universiteto direktoriaus teigimu, išmintingiausia būtų įdarbinti asmeninius asistentus, t.y. to pačio universiteto studentus, kurie neturėdami paskaitų galėtų padėti specialių poreikių turintiems studentams. Tokią idėją palankiai vertina ir Socialinės apsaugos ministerija, kuri patvirtino,  jog nuo kitų metų pradžios pradės finansuoti asmeninę pagalbą dėstytojams. Ministerijos teigimu, finansavimas galės būti skiriamas ir pagalbai studentams, tačiau, detalių, kaip tai bus įgyvendinama, pateikti negalėjo.

Latvijos universiteto direktorius atkreipė dėmesį, jog teigiamiems pokyčiams nepadeda ir pačių studentų su negalia abejingumas. Su tuo sutinka ir „Apeirons“ atstovas A. Bolis, patikslindamas, jog tai veikiau pastangos neatkreipti į save dėmesio ir susitaikymas su nesikeičiančia situacija, nei abejingumas. „Kuomet daug kartų sulauki neigiamų atsakymų, ateina laikas, kai nustoji reikalauti ir klausti“, – apgailestauja jis. Anot  jo, dauguma žmonių su negalia apskritai nesvarsto galimybės siekti aukštojo mokslo, kadangi yra kamuojami daugelio kitų problemų.

Latvijos Ombudsmeno tarnyba patvirtino, kad kol kas niekas dėl riboto prieinamumo į aukštojo mokslo įstaigas nesikreipė.

„Galima kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neužtikrinto prieinamumo ir laisvo judėjimo mokslo įstaigoje. Jei teismas nustatys, kad ribotas prieinamumas veikia kaip kliūtis įgyti aukštąjį išsilavinimą, tuomet asmeniui bus priteisiama kompensacija už patirtą moralinę žalą“, – teigia Ombudsmeno tarnybos atstovė Šarlotė Berzina.