Žurnalistu dirbau daugiau nei dešimt metų – savaitraštyje „Atgimimas“, LRT ir žurnale IQ. Man pasisekė dėl sutiktų kolegų, kurie padėdavo rasti keblumų ten, kur nė nenujausdavau jų esant. BENDRA.lt temos yra sudėtingos, tad džiaugiuosi galėdamas prisidėti prie keblumų paieškos.

Iki šiol Lietuvoje auditorijos atstovus, angliškai vadinamus ombudsperson, turi vos dvi žiniasklaidos priemonės: didžiausia LRT ir jūsiškė BENDRA.lt. Tai vis dar neįprasta ir menkai žinoma pareigybė, tačiau tikėtina, kad ilgainiui ją turės daugiau žiniasklaidos priemonių, norinčių mokytis iš klaidų ir kurti pasitikėjimu grįstą santykį su savo auditorija.

Mano darbas – atsakyti į skaitytojams kylančius klausimus dėl BENDRA.lt žurnalistinės etikos. Tai darysiu atstovaudamas ne redakcijai, o visuomenės interesui. Jei turite abejonių, parašykite man el. paštu [email protected].

Jei į mane kreipsis žurnalistai, padėsiu jiems išsikelti su etika susijusius klausimus rengiant publikacijas. Taip pat kas mėnesį apžvelgsiu BENDRA.lt turinį.

Rugpjūtį BENDRA.lt pristatė dvi naujienas. Publikuotas pirmasis naujos tinklalaidės „Būna (nie)kam (ne)rūpi“ epizodas ir išleistas pirmasis pasakojimas iš ciklo apie Lietuvos regionus.

Kristinos Aržuolaitienės, Elenos Reimerytės ir Mindaugo Drigoto vaizdo pasakojime apie Didžiasalio miestelį pasitelkiama vizualinė antropologija, kurią dar galima apibūdinti kaip šiuolaikinę etnografiją. Šis ciklas svarbus ne tik dėl neišsemtos temos, bet ir dėl palyginti inovatyvaus kalbėjimo būdo.

Žurnalistai teigia, kad stengiasi atsisakyti dalies pasakojimo kūrėjų galios ir perduoti ją herojams. Turinys kuriamas ne pašnekovais užpildant iš anksto numatytus siužetus (dažnai stereotipinius), o pagal vietoje sutiktų žmonių iškeltas temas ir atskleistas istorijas. Šis kalbėjimo būdas Lietuvos žiniasklaidoje retas, daugiausia jį iki šiol naudojo NARA ir LRT žurnalistai.

Tuo metu pirmosios „Būna (nie)kam (ne)rūpi“ tinklalaidės tema – seksualinė prievarta naktiniuose klubuose. Tai jau trečia BENDRA.lt publikacija, kuria dėmesys kreipiamas į naktinio gyvenimo saugumą.

Džiaugiuosi, kad žurnalistas Lukas Paškevičius laidoje daug dėmesio skyrė savo profesijos refleksijai – žiniasklaidos įtakai seksualinio smurto kontekste. Jis kalba apie pareigą dekonstruoti stereotipus, dėl kurių aukos gėdinamos ir kaltinamos. Bijodamos smerkimo nukentėjusiosios, dažniausiai moterys, nesikreipia ne tik į teisėsaugą, bet ir artimuosius bei draugus.

Taip pat aptariamas nukentėjusiųjų tapatybės saugojimas, kad būtų sumažinta pakartotinė trauma. Palyginti su praėjusiais dešimtmečiais, žiniasklaida žymiai labiau saugo aukų tapatybes ir gerbia jų bei artimųjų privatumą, tačiau atvejų, kai pataikaujama skaitytojų smalsumui, vis dar pasitaiko.

Svarbu, kad tinklalaidėje kalbinama ne tik ekspertė Reda Jurelevičiūtė, bet ir – konfidencialiai – apsvaiginimą vadinamaisiais išprievartavimo narkotikais patyrusi mergina. Paprastai žurnalistai nė nepabando ieškoti ir įtikinėti tokius žmones prabilti ir kliaujasi interviu su etatiniais tampančiais ekspertais. Girdėdami autentiškai pasakojamą istoriją problemą priimame empatiškiau ir aiškiau suvokiame, kad taip gali nutikti netikėtai bet kam, o kaltas yra tik tikrasis kaltininkas.

Taip pat norėčiau paminėti tekstą, kurio temą įkvėpė skaitytojai. Tai Kornelijos Zaicaitės pasakojimas apie jaunų vyrų patiriamą frustraciją, kai jie supranta neatitinkantys primetamų stereotipinių normų dėl karjeros, turto ir romantinių santykių. Šis tekstas atliepia didelį poreikį informacijos apie psichikos sveikatą. BENDRA.lt „Idėjų mugėje“, kurioje skaitytojai ir ekspertai iškelia rūpimas temas, su emocine gerove susijusių siūlymų yra daugiausia.

Šis pasakojimas yra tarptautinio projekto „Perspectives“ – naujos nepriklausomos, konstruktyvios ir daugiaperspektyvės žurnalistikos ženklo. 

Projektas yra įgyvendinamas tarptautinio redakcinio tinklo iš Vidurio Rytų Europos ir iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išreikštos nuomonės ir pažiūros yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei finansuojanti institucija negali būti atsakingos.