„Ne visi gydytojai, tik daktarė X mūsų klinikoje gali išrašyti <…> Nežinau, tai yra daktarų pasirinkimas“, – paskambinę į kliniką HILA išgirdome, kad iš daugiau nei 10 gydytojų vaistinį abortą atliktų tik viena.

Kitose klinikose nėštumo nutraukimo neatlieka nė vienas gydytojas. Net registratorių balse girdime užuojautą. Vienos sako, kad tokia įstaigos politika, kitos – kad darbuotojai yra pareiškę, jog nesutinka nutraukti nėštumo.

„Mūsų klinika yra privati, ji nusistato taisykles. Na aš galiu užregistruoti konsultacijai tuo klausimu. Atvyktumėte, susimokėtumėte. Bandykite, yra tų klinikų, yra „Northway“, – paskambinę į Baltijos Amerikos kliniką, išgirstame net patarimą kreiptis į konkurentus.

Bet ir ten tenka nusivilti, nors klinika net yra įsigijusi „Google“ reklamą pagal paiešką, ar atliekamas abortas.

„Žinokit, aš tikrai negaliu pasakyti <…> Tokia politika. Pas mus taip yra pasakyta. Taip nusprendė administracija, aš nežinau, kodėl taip yra“, – sako registratūroje, vėliau girdime, kad taip yra esą dėl to, jog visoje klinikoje nėra patalpos, skirtos tabletę išgėrusiai moteriai prižiūrėti 6 valandas (tokio reikalavimo vaistinio aborto rekomendacijose nėra – BENDRA.lt).

„Jūs pabandykite internete pasiieškoti, – tokį patarimą išgirstame „Kardiolitos“ klinikoje. – Čia gydytojų nusistatymas, ne mūsų.“

Dar blogesnė situacija valstybinėse gydymo įstaigose. Visą vakarinę Vilniaus dalį aptarnaujanti Karoliniškių poliklinika yra vienintelė miesto poliklinika, neatliekanti jokių abortų moters pageidavimu. Vaistinio aborto negautumėte Alytaus, Šiaulių poliklinikose, vienintelė viltis ten – ieškoti privačiai dirbančio specialisto.

Keliose poliklinikose anksčiausiai užsirašyti pas ginekologą Vilniuje buvo pasiūlyta po mėnesio ar beveik dviejų, kai nėštumą nutraukti jau būtų per vėlu.

„Neįteisinti, neįregistruoti vaistai. O jūs kažkur domėjotės, kad jis yra pas mus daromas?“ – taip atsako Antakalnio poliklinika.

„Nežinau, ar pas mus yra <…> Neturi vaistų – nedaro“, – nežinioje palieka Šeškinės poliklinika.

Maria, Lietuvoje gyvenanti užsienietė, pasakojo valstybinėje poliklinikoje išgirdusi, kad, jei nori vaistinio aborto, turi kreiptis į privačią gydymo įstaigą, nes čia gaus nebent chirurginį. Jai gauti aborto procedūrą buvo ypač sunku dėl to, kad valstybinėse gydymo įstaigose niekas nekalbėjo angliškai, teko visur eiti su drauge. Tai ypač dažnai pasikartojanti moterų istorijų detalė – didžioji dalis pašnekovių turėjo apie mediciną ir pacientų teises daugiau išmanančią draugę, su ja ėjo ir pas gydytojus, nes oficialios informacijos nebuvo.

Ji taip pat nėra drausta privalomuoju sveikatos draudimu, todėl pagal Lietuvos įstatymus turėtų pati mokėti už gimdymą. Ši paslauga kainuoja kelis tūkstančius eurų. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl Maria norėjo aborto.

Vis dėlto ją bene labiausiai nustebino painiava dėl aborto tvarkos.

„Nežinau, kodėl valstybinėje poliklinikoje nėra įmanomas vaistinis abortas?“ – stebėjosi Maria.

HILA klinika po eksperimento BENDRA.lt informavo, kad medikamentinį nėštumo nutraukimą atlieka septyni ginekologai. „Northway“ klinika informavo, kad teikia tik chirurginį nėštumo nutraukimą, taip pat ir moters noru. Kitos šiame tekste minimos privačios klinikos neatsakė į užklausas arba nekomentavo, kodėl neatlieka procedūros.

Vilniaus Šeškinės poliklinika informavo, kad abortus atlieka 5 iš 8 gydytojų akušerių ginekologų, taip pat po žurnalistų užklausos priminė registratūros darbuotojams apie galiojančią registracijos tvarką. Antakalnio poliklinika informavo, kad visi gydytojai gali atlikti medikamentinį nėštumo nutraukimą. Karoliniškių poliklinika nepaneigė, kad nė vienas joje dirbantis gydytojas neatlieka nėštumo nutraukimo pacientės pageidavimu, anot poliklinikos atstovų, tokia pacientė būtų „siunčiama tokią paslaugą teikiančiai įstaigai“.

Visą pasakojimą skaitykite čia

Šis darbas parengtas BENDRA.lt bendradarbiaujant su Lrt.lt

BENDRA.lt įgyvendina Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.