Rugsėjo mėnesį Vilniuje vyko romų kultūros festivalis Gypsy Fest, jo metu romų bendruomenė kvietė iš arčiau susipažinti su jų tradicijomis ir kultūra. Dėl šio renginio romai buvo dažniau minimi ir žiniasklaidoje, regioniniuose dienraščiuose džiaugtasi vietinių romų jaunuolių talentais, atskleistais „Romavision“ konkurse, spalvingos renginio akimirkos mirgėjo ir internetinėje žiniasklaidoje, ir televizijoje. Daugelis pozityvių pranešimų apie šį renginį buvo inicijuoti pačios bendruomenės.

Būtent romų bendruomenės dėka žiniasklaidoje jau kelis mėnesius teigiamos naujienos apie romus kiekiu pranoksta negatyvius pranešimus, kuriuose romų tautybė siejama su grėsme.

Kol Vilniuje žmonės renkasi švęsti „Pride“, Lietuvos žiniasklaidoje toliau dominuoja neigiami naratyvai apie LGBTQ+ bendruomenę.

Kol Artimuosiuose Rytuose žurnalistai žūsta siekdami pranešti apie įvykius Izraelyje ir Gazos ruože, Lietuvos viešajame diskurse pastebimas tiek vieną, tiek kitą pusę palaikančių asmenų pasipiktinimas žiniasklaidos darbu. Kokios šio karinio konflikto vaizdavimo tendencijos Lietuvos žurnalistikoje?

Visuomenės nuostatų tyrimai ne pirmus metus atkreipia dėmesį į neigiamą lietuvių požiūrį į romų etninę grupę. 2022-ųjų metų apklausos duomenimis, su romais kaimynystėje gyventi nenorėtų 57,7 proc. apklausos respondentų (beveik taip pat į apklausas atsakyta ir prieš 13 metų). Nepaisant pačios romų bendruomenės ir kartu su jais dirbančių žmogaus teisių aktyvistų pastangų, ryškių pokyčių visuomenės nuostatose į juos nepastebima. Ar romų įvaizdis žiniasklaidoje keičiasi? „Media4Change“ analitikai, ieškodami atsakymų, pateikia 2022-ųjų metų žiniasklaidos stebėsenos apibendrinimus.

Minint Tarptautinę tolerancijos dieną, nevyriausybinė organizacija „Diversity Development Group“, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyrius bei žiniasklaidos monitoringo ir žurnalistikos inovacijų programa „Media4change“ pristatė 2022 m. atliktų Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo bei žiniasklaidos stebėsenos rezultatus.

Praėjusių metų vasarą išaugus migrantų srautams pasienyje „Media4Change“ reagavo į prastėjančias migrantų vaizdavimo žiniasklaidoje tendencijas. Netrukus po reakcijos pastebėtas ryškus pozityvus pokytis. Žiniasklaidoje skambėjo vis daugiau pačių migrantų istorijų, publikacijose rinktasi vartoti tikslesnes sąvokas. „Media4Change“ analitikai kviečia pažvelgti kaip migrantų vaizdavimas pasikeitė per metus.

Tarptautinę romų dieną žiniasklaidos monitoringo ir inovacijų programa „Media4Change” pristato pastarųjų metų romų vaizdavimo tendencijas. Kviečiame susipažinti, kokius jų kuriamo įvaizdžio pokyčius per pastaruosius tris metus fiksavo „Media4Change” žiniasklaidos analitikai.

Media4Change kartu su Nevyriausybine organizacija „Diversity Development Group“ ir Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriumi kviečia dalyvauti Tarptautinės tolerancijos dienai paminėti skirtame virtualiame renginyje, kurio metu numatyta pristatyti 2021 m. atlikto Lietuvos gyventojų nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo bei žiniasklaidos stebėsenos rezultatus.

Padidėję migracijos srautai iš Baltarusijos į Lietuvą įžiebė krizę ne tik pasienyje, bet ir žiniasklaidoje. Žurnalistų darbuose ryškūs visuomenės panikos kurstymo elementai: dominuoja pranešimai apie atvykusių žmonių sulaikymus, atkartojamos skambios prieš migrantus nukreiptos politikų frazės, o patiems migrantams balsas suteikiamas itin retai. Be to, nuolat vartojama sąvoka „nelegalus migrantas“, kurią iš savo žodyno išbraukė ir Jungtinės Tautos, ir didžiosios naujienų agentūros, pavyzdžiui, Associated Press.

Reaguodama į žurnalisto Ramano Pratasevičiaus sulaikymą, LR Kultūros ministerijos Medijų taryba kreipėsi į Europos transliuotojų sąjungą, Europos Tarybą bei UNESCO dėl prastėjančios nepriklausomos žiniasklaidos situacijos Baltarusijoje.

Tautinių bendrijų dieną Media4Change kalbina Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos, jungiančios kelias žiniasklaidos priemones lenkų, rusų, anglų kalbomis, vadovą Ernest Alesin apie tautinių bendrijų žiniasklaidos vaidmenį etninėse bendruomenėse.

Penktadalis žiniasklaidos turinio apie LGBTI+ bendruomenę per paskutinį pusmetį – neigiamas. 2019 ir 2020 m. duomenimis, neigiamas kontekstas fiksuotas mažesnėje dalyje publikacijų (14 proc.). Tarptautinės dienos prieš homofobiją akivaizdoje atkreipiame dėmesį į blogėjantį bendruomenės vaizdavimą viešojoje erdvėje.

Media4Change atliekamoje žiniasklaidos analizėje žydų bendruomenė išsiskiria, kaip teigiamiausiai vaizduojama visuomenės grupė. Šiaulių žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, kad bendruomenės įvaizdis žiniasklaidoje priklauso nuo iniciatyvų, kurios pritraukia visuomenės dėmesį.

Neapykantos kalbos atvejų komentarų skiltyse daugėja: Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba dėl neapykantos kalbos pernai kreipėsi 1546 kartus – beveik du kartus daugiau nei užpernai. ŽEIT Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič pastebi, kad nors neigiamų komentarų pastaruoju metu padaugėjo, taip pat padidėjo ir su neapykanta komentarų skiltyse kovojančių žmonių skaičius.

Žiniasklaidoje apie romus kalbama, bet žodis jiems nesuteikiamas – 91,1 proc. publikacijų apie romų bendruomenę jos atstovai nekalbinami. Aktyvi romų bendruomenės narė Rasma Pažemeckaitė sako, kad žmonės nesiryžta kalbėti – juos kausto primetamų stereotipų, stigmatizacijos baimė. Rasma pasakoja, kad anksčiau jai buvo gėda prisipažinti, jog yra romė, bet dabar didžiuojasi savo šaknimis ir mano, kad tik bendradarbiavimas sugriaus visuomenėje iškilusias nepasitikėjimo sienas.

Etninių tyrimų instituto visuomenės nuostatų tyrimai jau 15 metų rodo tą patį: romų tautinė bendrija – nepalankiausiai vertinama visuomenės grupė. Instituto mokslo darbuotoja Vita Kontvainė pastebi, kad romų bendruomenė – nedidelė, ją sudaro apie 2000 narių, todėl labai dažnai žinios apie romus remiasi gandais ir žiniasklaida.

Apie rasizmą Lietuvoje beveik nekalbama, bet pastaruosius 16 metų lietuviai labiausiai nenori gyventi romų kaimynystėje. Progos susipažinti su romų bendruomene lietuviai neturi – pernai 9 iš 10 publikacijų apie romus jie patys nė nekalbinti. Media4Change žiniasklaidos analizė rodo, kad informacijos srautas apie romų tautinę bendriją yra ne tik menkiausias skaičiumi, bet ir negatyviausias turiniu.

Stambulo konvencijos vaizdavime žiniasklaidoje dominuoja neapykantą kurstančios nuomonės, rodo „Media4Change“ atlikta analizė. Daugiau nei ekspertai cituojami dvasininkai prisideda prie naratyvo, jog Stambulo konvencijos tekste minima socialinės lyties sąvoka kelia grėsmę tradicinei šeimai. Nemažai autorių komentaru pateikia savą konvencijos interpretaciją, į ją įtraukdami sutartyje neminimą LGBTQ+ bendruomenę.

„Media4Change“ reaguodama į sekmadienio įvykio, susijusio su psichikos sveikatos problemų turinčiu asmeniu, nušvietimą bei žurnalistų reakcijas pateikia rekomendacijas, kaip įspėti visuomenę apie galimą pavojų vengiant žalingo poveikio psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims.

Sekmadienio vakarą iš psichiatrinės ligoninės pabėgus čia besigydančiam asmeniui, žiniasklaidoje netruko pasklisti baimę ir mitus apie psichikos sveikatos problemų turinčius asmenis sėjančios žinutės. Mažiau nei valandą trukęs incidentas spėjo tapti sensacija.

Netylant diskusijoms apie taborą, Media4change pastebi, kad romai išlieka prasčiausiai reprezentuojama tautinė bendrija žiniasklaidoje – nuolat siejama su kriminaline veikla, vaizduojama kaip išorinis blogis, problemų šaltinis.

Geriausia gynyba yra puolimas. Tad turbūt neatsitiktinai atsakyme į kritiką dėl Laisvės TV laidos „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“ A. Tapinas visų pirma užsipuola ją išsakiusius. O buvo įmanoma reaguoti ir kitaip. Pavyzdžiui, eiti tiesiai prie reikalo ir kalbėti apie kritikos objektą, o ne kitą, nepopuliarią poziciją palaikiusius asmenis ar jiems platformą suteikusios žiniasklaidos priemonės žurnalistę. Štai […]

Dėl Andriaus Tapino reportažo „Vilniaus taboras ir medžioklė lankais“. Jei A. Tapinas turi pretenzijų į originalų nestandartinį požiūrį ar vertinimus, tai šiame reportaže, deja, jokio originalumo nerasime: romai vaizduojami stereotipiškai, nekritiškai atkartojant visus jau gerokai nuvalkiotus neigiamų stereotipų apie romus šablonus.

Visas pasaulis šiuo metu lyg ant adatų stebi pagrindines COVID19 naujienas kiekvieną dieną, valandą ar minutę. Pastebime, kad virusas sklinda ne tik pasaulyje, bet ir viešojoje erdvėje. Žiniasklaidos portalai uzurpuoti naujienomis apie virusą, o žmonėms tampa sunku rasti žurnalistinių darbų kitokia tema.