„Media4Change“ reaguodama į sekmadienio įvykio, susijusio su psichikos sveikatos problemų turinčiu asmeniu, nušvietimą bei žurnalistų reakcijas pateikia rekomendacijas, kaip įspėti visuomenę apie galimą pavojų vengiant žalingo poveikio psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims.
Etikos dilema: kaip įspėti visuomenę be žalingo poveikio
„Media4Change“ reaguodama į sekmadienio įvykio, susijusio su psichikos sveikatos problemų turinčiu asmeniu, nušvietimą bei žurnalistų reakcijas pateikia rekomendacijas, kaip įspėti visuomenę apie galimą pavojų vengiant žalingo poveikio psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims.
1. Nėra vieno teisingo būdo, kaip reaguoti į tokius atvejus. Tačiau visada svarbu, ne ką pranešate, o kaip tai darote.
Šiuo sekmadienio incidento atveju visų pirma kviečiame kelti klausimus:
🔹 Ar detalės „psichikos“ nurodymas duoda kažkokios pridėtinės vertės įspėjant visuomenę? T.y. jeigu būtų informuota, kad „galimai pavojingas, turintis peilį ir pižama vilkintis vyras“ visuomenė jau būtų įspėta prasčiau? To vyro būtų nebegalima atpažinti?
🔹 Ir jei visgi renkatės naudoti tą „psichikos“, tai kodėl? Kas po tuo slypi?
Ar tai tik kartais nėra vertinimas, kad psichikos problemų turintis žmogus = pavojingas žmogus?
Jei taip, tai jūsų ir jūsų gaunamą informaciją parengusio asmens nuostatos atitinka mitą, kad psichikos sutrikimas – kritinis pavojus visuomenei.
Statistika rodo, kad tokie žmonės Lietuvoje įvykdė tik 4 procentus visų nusikaltimų ir mažiau nei 1 procentą visų smurtinių nusikaltimų. Jie žymiai dažniau patys būna nusikaltimų aukomis.
Tuo tarpu, kas ketvirtas žmogus bent kartą gyvenime turi psichikos sveikatos problemų. Tad galime tik įsivaizduoti, kokiai didelei daliai žmonių tai turi neigiamos įtakos. Kviečiame apsižvalgyti, nes vienas iš tų žmonių gali būti ir jūsų kolega ar šeimos narys.
Psichikos sveikatos problemų turintys asmenys 2020 metų Etninių tyrimų instituto užsakymu atlikto visuomenės nuostatų tyrimo duomenimis, išlieka trečioje vietoje tarp labiausiai nepageidaujamų grupių kaimynystėje ir pirmoje vietoje tarp nepageidaujamų kolegų.
Jūsų nuostatos gali veikti tai, kaip atrenkate ir skleidžiate informaciją. Jūs renkatės, ar panašūs mitai ir toliau bus skleidžiami ir įtvirtinami, ar situacija keisis.
Lietuvoje mitus sėjantis vaizdavimas, kaip ir toks mąstymas, yra giliai įsišaknijęs. 2006 metų Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų Europos šalių kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų: net 68 procentai lietuvių mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi.
2. Paaiškėjus naujiems faktams svarbu visuomenei paaiškinti situaciją ir patikslinti informaciją.
Ypač tais atvejais, jei kartais informavote, kad žmogus turėjęs psichikos sveikatos problemų, tačiau paaiškėjo, kad jokių psichikos sveikatos problemų jis neturėjo.
„Media4Change“ žiniasklaidos monitoringo rezultatai rodo, kad informacija tikslinama ne visais atvejais. Tokiu būdu yra dar labiau stigmatizuojamos pažeidžiamos visuomenės grupės. Ypač atkreipiame dėmesį į antraštes, kurios sekmadienio atveju arba nepakito, arba buvo dekonstruotos taip, kad iškreipė esamą situaciją.
Norite sužinoti daugiau?
Rekomenduojame Eglės Šumskienės ir Jurgos Mataitytės-Diržienės parengtą metodinę priemonę žiniasklaidos priemonėms „Nuo mitų prie tikrovės: psichikos sveikatos vaizdavimas žiniasklaidos priemonė“.
