„Galime patys savęs paklausti, ką tai pasako apie žurnalistinę etiką? Kokią svarbią informaciją gali praleisti darbai, stokojantys vieno svarbiausių šaltinių – pačių psichikos sveikatos paslaugų vartotojų interviu, kai įvairių grupių vaizdavimą tiriantys ekspertai pakalbinimo kriterijų įvardija kaip reikšmingą turinio sudedamąją dalį.”, –  sako „Media4Change“ programos vadovė Neringa Jurčiukonytė.

Kas painioja žmonių nuomonę?

„Media4Change” tarptautinis judėjimas už aukščiausius standartus žurnalistikoje atkreipia dėmesį į tai, kad pastebima koreliacija tarp to, kaip grupė yra vaizduojama žiniasklaidoje ir kokios nuostatos visuomenėje sklando jos atžvilgiu.  Žinant, kad kas ketvirtas žmogus bent kartą gyvenime turi psichikos sveikatos problemų, galime tik įsivaizduoti, kokiai didelei daliai žmonių tai turi įtakos. Neringa Jurčiukonytė, atkreipia dėmesį, kad  žurnalistai yra tie, kurie kuria socialinį vaizdinį. „Žurnalistų dėka atskiri socialinės realybės faktai ar interpretacijos tampa visuotiniu žinojimu, o žinojimas − savaime suprantama tikrove. Grupių, kurių atžvilgiu yra didžiausia socialinė distancija įvaizdis yra socialinio konstravimo rezultatas, kuris nėra paaiškinamas vien šių žmonių grupės charakteristika“,-  sakė ji.

Nebylumo faktorius būdingas vaizduojant ir kitas grupes

Psichikos sveikatos sutrikimų turintys asmenys – nėra vieninteliai, kurie įprastai lieka nepakalbinti, gvildenant su jais susijusias temas. „Media4change” vykdomas žiniasklaidos monitoringas tyrė žurnalistų darbus ir apie seksualinę orientaciją, migraciją, religiją bei tautines bendrijas.

Žiniasklaidos stebėsenos duomenys rodo, kad 2019 metų paskutinį mėnesį romų tautybės asmenys buvo paminėti 122-jose medijos pranešimuose ir tik viename pakalbinti – tai buvo romų tautybės mergaitė, kuri nugalėjo Eurovizijoje ir atvyko kelių dienų viešnagei į Lietuvą. Kitas rodiklis taip pat iškalbingas: iš 122-jų publikacijų  raktažodis „romai“ buvo naudojamas 168 kartus, o „čigonai“ – 88 kartus.

Medijų darbuose, kurių pagrindinė tema buvo migrantai, tik 14-oje iš 318 publikacijų aptinkami interviu su migraciją patyrusiais žmonėmis. Užsienio kontekste buvo kalbinti trys pabėgėliai, o Lietuvos – pabėgėliai nebuvo kalbinami: žiniasklaida citavo ekonominius migrantus.

„Tokią tendenciją mokslininkai dar vadina priverstine dezinformacija. Grupės, tiesiogiai susijusios su gvildenama tema, nepakalbinimas ne tik užkerta kelią visapusiškam temos atspindėjimui, bet ir sudaro prielaidas galimam mitų, stereotipų sklidimui.“, – teigia „Media4change“ programos vadovė.

Apie programą

„Media4change“ veikia nuo 2009 metų. Programos komandą sudaro NVO, žurnalistikos ir žmogaus teisių ekspertai iš skirtingų Europos šalių.

Visus 2019 metus judėjimo analitikai vykdė monitoringą ir stebėjo televizijos, radijo, spaudos, interneto puslapių bei regiono žiniasklaidos turinį apie visuomenės grupes, kurių atžvilgiu yra didžiausia socialinė distancija.  Ta pačia metodologija žiniasklaidos monitoringas su protarpiais įgyvendinamas jau nuo 2013m, 2018 metais jis tapo projekto  „Tautinių mažumų atstovų įtraukimas į darbo rinką“  dalis. Projekto partneris – tautinių mažumų departamentas.