Katerina Sergatskova rašo, kad ukrainiečiai jau daugiau nei dešimtmetį gyvena karo sąlygomis, o pastaruosius trejus metus – aktyviame kare, pareikalavusiame dešimčių tūkstančių gyvybių, masinio gyventojų pasitraukimo ir reikšmingos šalies teritorijos okupacijos. Tokie iššūkiai palietė ir tūkstančius žurnalistų bei redaktorių, kurie ne tik patiria tuos pačius sunkumus kaip ir likę gyventojai, bet ir susiduria su papildoma atsakomybe bei trauma, susijusia su karo temų nušvietimu.
Dėmesys žurnalistų psichinei sveikatai – būtinas
Katerina Sergatskova rašo, kad ukrainiečiai jau daugiau nei dešimtmetį gyvena karo sąlygomis, o pastaruosius trejus metus – aktyviame kare, pareikalavusiame dešimčių tūkstančių gyvybių, masinio gyventojų pasitraukimo ir reikšmingos šalies teritorijos okupacijos. Tokie iššūkiai palietė ir tūkstančius žurnalistų bei redaktorių, kurie ne tik patiria tuos pačius sunkumus kaip ir likę gyventojai, bet ir susiduria su papildoma atsakomybe bei trauma, susijusia su karo temų nušvietimu.
Tyrimai rodo, kad maždaug 10–14 milijonų ukrainiečių prireiks psichologinės pagalbos, todėl naujienų redakcijos taip pat aktyviai ieško psichologinės paramos būdų, bet stinga specialistų. Organizacijos, tokios kaip „2402 Foundation“, saugumo mokymuose akcentuoja, kad tinkamai įvertinti psichologinę riziką ir mokėti sau padėti tapo ne mažiau svarbu, nei išmanyti pirmosios pagalbos ar savisaugos principus. Ukrainoje kuriamos naujos iniciatyvos, skirtos padėti žurnalistams ir redakcijoms susidoroti su ilgalaikiu stresu, perdegimu ir traumuojančiomis patirtimis. Tai apima ne tik individualius mokymus ir savitarpio paramos tinklus, bet ir redakcijų saugumo kultūros kūrimą. Ekspertų teigimu, būtini pokyčiai apima ir požiūrį į psichologinę sveikatą, kuri karo akivaizdoje yra ne vien asmeninė, bet ir visuotinė humanitarinė problema.
