Tyrime apklausti 35 karo žurnalistai, dirbantys Vokietijos, Austrijos ir Šveicarijos žiniasklaidos priemonėse. Šie žurnalistai darbo metu patyrė tiesioginių (kai patys žurnalistai tampa smurto aukomis) ir netiesioginių (trauma, patiriama būnant vykstančio karo liudininkais ar klausantis gyvų pasakojimų bei matant žmonių kančias vaizduose) traumų.

Tyrimo dalyviai pabrėžė, kad jiems labai trūksta organizacinės paramos ir žinių apie tai, kaip  suvaldyti patirtą stresą. Tyrimas taip pat atskleidė problemišką redakcijų kultūrą, kurioje nemažai seksizmo apraiškų, intensyvi konkurencija. Šie veiksniai ne tik apsunkina žurnalistų emocinę gerovę, bet ir trukdo sukurti saugią aplinką, kurioje būtų galima tinkamai pasirūpinti darbuotojų psichikos sveikata. Tyrimas atkreipia dėmesį į būtinybę struktūriškai rūpintis žurnalistais, kurie dirba sudėtingiausiose ir pavojingiausiose vietose, ir užtikrinti jų fizinį bei psichologinį saugumą.