Kai BENDRA.lt publikavo tekstą apie lošimų pasekmes „Tarp jaukių lošimų namų sienų sužlugdyti žmonės“, darsyk iš naujo perskaičiau šį T. Balžeko komentarą. Viena vertus, jis parodo, kaip stipriai žiniasklaida gali tapatintis su savo reklamų užsakovais ir pradėti atstovauti jų interesams. Kita vertus, kaip nejautriai suskambėjo frazė apie priklausomybių turinčius žmones, kurie taip pat yra žiniasklaidos vartotojai, prenumeratoriai, skaitytojai, – „jie nepatinka“. 

Lošimų draudimo tema itin aktuali, ypač dabar, kai Seimas svarsto galimybę nuo 2025 m. vėl uždrausti azartinių žaidimų reklamą. 2021 m. jau įsigaliojo draudimas reklamuoti azartinius lošimus, bet valstybės siekis ne visai pavyko – liko galimybė reklamuoti lošimus organizuojančių bendrovių pavadinimus ar prekių ženklus, kuo ir naudojasi lošimų verslai. Tad bandoma iš naujo. Ir šiame interesų mūšyje mažiausiai girdisi priklausomybių turinčių asmenų balsai.

Minėtas komentaras, man regis, gerai iliustruoja BENDRA.lt minimas problemas. Kad ir ta nejautri frazė apie nepatinkančius žmones, pasak žurnalistės Rasos Milerystės, kalbintos psichologės Gabrielės Glušauskaitės, kenčiantieji nuo lošimų priklausomybių dažnai gyvena su stigma, lieka nesuprasti, nepatinkantys. 

Reklama normalizuoja lošimų praktikas, tad ieškoti pagalbos tampa dar sudėtingiau. Nors, kaip sako advokatas Andrius Krištapavičius, pasitaiko ir ambicingų bandymų priversti valstybę prisiimti atsakomybę – vienas Lietuvos gyventojas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, nes buvo įsitikinęs, kad nepakankamai reguliuojamos reklamos buvo pagrindinis faktorius įninkant į lažybas. 

BENDRA.lt publikacija praskleidžia užuolaidas ir kiek išsamiau papasakoja, kaip gyvena turintys priklausomybių nuo lošimų, kaip kasmet didėja prašančiųjų nebeįleisti jų į lošimų namus skaičius, kaip plečiasi ši rinka. Vis dėlto kartais pritrūko atidos ir tikslumo – pašnekovai vietomis tik spėlioja apie problemas, bet jų mintys vis vien randa kelią į citatą ir lieka nepatikrintos. 

Pavyzdžiui, lošimų punkte dirbusi pašnekovė spėja, kad moterys „ne pačios lošia, o atiduoda paskyrą nepilnamečiams vaikams“, ir iškart „priduria, kad toks elgesys neatsakingas, nes nepilnamečiai, jos manymu, dar lengviau gali tapti priklausomi“. Kaip skaitytoja, lieku pasimetusi – ar iš tikrųjų tai paplitusi praktika, ar čia tik vienos pašnekovės spėjimas? Ypač kai pačiame tekste yra nurodoma, kad pašnekovė tik įtaria taip esant.

Kitas atvejis – pašnekovė sako girdėjusi, kad „aparatai taip užprogramuoti, jog tyčia neleistų laimėti“. Aš taip pat esu tai girdėjusi, bet nežinau, ar tai tiesa. Tačiau jei šis sakinys atsiranda tekste, tikėčiausi, kad jis bus faktiškai tikslus, ir mes sužinosime, ar taip iš tiesų yra. Tai visiškai adekvatus ir natūralus auditorijos lūkestis – sužinoti duomenimis ir faktais pagrįstas problemas ir taip geriau suprasti, kas vyksta Lietuvoje. 

Jau esu minėjusi anksčiau nepriklausomos tiriamosios žurnalistikos atstovo Nilso Hansono profesinius patarimus kolegoms, kuriais jis vadovaujasi pats ir kuriuos ne kartą yra pristatęs tarptautinei žurnalistų bendruomenei, kad atskleistų, ar pašnekovų pateikti duomenys tikslūs, ir priekabiai skaitytų kiekvieną teksto eilutę (angl. line-by-line fact-checking). Šis tikrinimo būdas užtikrina, kad skaitytojus pasieks tik patikrinta informacija ir jie, perfrazuojant teksto temą, išloš kokybiškos žurnalistikos rinkoje.

Jei norėtumėte pasidalyti ir savo įspūdžiais dėl BENDRA turinio – visada laukiu Jūsų laiškų el. paštu [email protected]. Viską pažadu perskaityti, o aktualiausias žinutes būtinai aptarsime su žurnalistais ir Jums atsakysime.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus     (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.