„Galėjau ir nespėti“

Nėštumo testui parodžius teigiamą rezultatą, Dalia susmuko ant grindų. Jau kitą dieną ji nuėjo pas gydytoją, kad ši tai patvirtintų, ir iškart pasakė, kad nori nutraukti nėštumą. Dalia norėjo pasidaryti abortą išgerdama vaistų – Lietuvoje šis metodas buvo įteisintas jau pusę metų.

„Pirmoji reakcija? Jaučiau žiauriai stiprią paniką“, – pasak vilnietės, ji buvo visiškai tikra dėl to, kad gimdyti nenori.

Neplanuotas nėštumas, skyrybos, labai dažnai – pinigų dar vienam vaikui auginti, sveikatos draudimo neturėjimas, patirtas išprievartavimas – tai yra pacienčių istorijos, apie kurias BENDRA.lt sužinojo bandydami išsiaiškinti, ką patiria Lietuvos moterys, norėdamos nutraukti nėštumą. Kaip ir Dalia, visos jos norėjo kuo greičiau patekti pas gydytoją. Tačiau šis tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos gydymo įstaigose tokioms moterims sukuriama daug kliūčių.

Moterų patirtį turėjo palengvinti vaistinio aborto procedūra, kuri Lietuvoje legali jau pusantrų metų, – tai nėštumo nutraukimo metodas, pasaulyje pripažįstamas kaip saugesnis ir paprastesnis, nors būtent dėl to jo įteisinimui ilgą laiką priešinosi „pro-life“ aktyvistai, katalikiškos organizacijos ir Lietuva atsiliko dešimtmečius.

Vis dėlto moterys, dažniausiai uždarose socialinių tinklų grupėse, net ir įteisinus šią procedūrą, kalbėjo, kad ją gauti itin sunku.

Kristina (vardas pakeistas – BENDRA.lt) ieškojo privačios klinikos, kurioje nėštumą galėtų nutraukti jos draugė. Buvo gruodis, taigi, praėję beveik metai po to, kai sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pasirašė įsakymą, leidžiantį vaistinį nėštumo nutraukimą. Tačiau klinikų registratūrose Kristinai teko įtikinėti darbuotojus, kad teiraujasi legalios procedūros.

„Paskambinau į bent 4 klinikas. Aš jas pataisiau, kad jau yra tvarka nuo sausio. Sakė, kad pas mus nelegalu, tad ko čia išvis klausiu. Arba kad nedarome“, – prisimena ji.

Dalia apie nėštumą sužinojo 6 savaitę. Laikas, varstant gydytojų duris, sparčiai tirpo. Nėštumą vaistiniu būdu galima nutraukti iki 9 savaičių, bet kuo procedūra ankstesnė, tuo ji lengvesnė.

Ji galiausiai turėjo rinktis chirurginį nėštumo nutraukimą dėl sveikatos priežasčių, tačiau yra pasipiktinusi situacija, į kurią patenka nėštumą, ypač vaistiniu būdu, nutraukti norinti moteris, kritikavo gaištamą laiką.

„Didžiausias šokas ir baimė buvo, kad nepavyks pasidaryti to aborto. Laikas bėga, ir aš nesuprantu, kada man pagaliau pavyks“, – prisiminė Dalia.

Kitas galvos skausmas – nusipirkti medikamentų, sukeliančių persileidimą. Šio teksto rašymo metu reikalingų vaistų (jų yra dviejų rūšių) turėjo vos 6 vaistinės visoje Lietuvoje. Nors norimą preparatą galima užsisakyti, tiek pacientės, tiek gydytojai sako, kad jo gavimas vis tiek yra per sunkus, o laukimas kelia stresą.

Vaistinį nėštumo nutraukimą kitur pasaulyje paprastai renkasi dauguma moterų – taip yra Jungtinėje Karalystėje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje. Lietuvoje statistika nėra renkama, tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenys rodo, kad per mėnesį yra nuperkama 10–30 tablečių rinkinių. Iš viso per mėnesį Lietuvoje atliekama apie 200 abortų. Taigi, galima daryti išvadą, kad medikamentinis nėštumo nutraukimas dar nėra populiarus ir vyrauja senasis chirurginis metodas.

Tačiau susidomėjimas naujove atsirado ir net didėja. Tai rodo tie patys vaistų pardavimo duomenys. Kaip pasakoja gydytojai, daug moterų, ypač mažesniuose miestuose, tikisi, kad vaistinis abortas bus privatesnis nei operacija, kai nėštumo nutraukime dalyvauja penkių medikų ir slaugytojų komanda, arba vakuuminis atsiurbimas.

Birutė Paškevičienė yra viena iš rekomendacijas dėl vaistinio nėštumo nutraukimo tvarkos Lietuvoje sukūrusių medikių. Ji pati dirba Panevėžyje, pacientės į jos kabinetą atkeliauja ir iš Šiaulių, Kėdainių.

„Mano mieste daugelis vaistinio nėštumo nutraukimo nedaro, tad mane atakuoja skambučiais iš viso miesto ir iš kitų miestų net atvažiuoja, prašosi pagalbos“, – sako gydytoja akušerė ginekologė.

Daug gydytojų moteris nuo aborto – tiek medikamentinio, tiek chirurginio – bando atkalbėti. Seime pernai net buvo iškelta iniciatyva, kad tokios konsultacijos prieš abortą būtų privalomos ir apmokamos iš valstybės biudžeto, jos pavadintos „krizinio nėštumo“. BENDRA.lt kalbintos moterys tvirtina, kad būtent atkalbinėjimas ir buvo nemaloniausia aborto procedūros dalis, nes jos buvo tvirtai apsisprendusios. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje galėtų veikti algoritmas, kaip etiškai bendrauti su moterimi, atėjusia nutraukti nėštumą.

Pavyzdžiui, Indrė (vardas pakeistas – BENDRA.lt), nuėjusi pas gydytoją dėl aborto, gavo embriono ultragarso nuotrauką ir sulaukė replikos, esą tai galėtų būti pirmoji nuotrauka jos šeimos albume. Taip pat gydytoja ją išsiuntė namo dieną pagalvoti, ar tikrai nori nutraukti nėštumą, ir net papasakojo, kokius nėščiosioms skirtus vitaminus gerti, jei kartais pakeistų savo nuomonę. Visa tai vyko privačioje klinikoje, į kurią ji kreipėsi, nes valstybinės įstaigos registratūroje buvo apšaukta, kai pasakė, kad nori aborto.

Neįmanoma gauti net moderniausiose Vilniaus klinikose

Kodėl Lietuvoje taip sunkiai kelią skinasi naujas ir moterims patrauklesnis nėštumo nutraukimo būdas ir kaip gali būti, kad apie jį nežino net pačios klinikos? Siekdami tai išsiaiškinti, BENDRA.lt atliko eksperimentą ir paskambino 14 atsitiktinai atrinktų gydymo įstaigų Vilniuje, taip pat visoms valstybinėms poliklinikoms. Registratūrose klausėme, ar galėtume užsirašyti į medikamentinio aborto procedūrą ir kada. Iš viso atitinkamo lygmens licenciją nėštumui nutraukti Vilniaus mieste turi 119 įstaigų.

Tik keturiose įstaigose iš keturiolikos išgirdome, kad tokia procedūra čia teikiama ir galima į ją užsirašyti.

Likusios 6 pateikė įvairiausių atsakymų – nuo to, kad nežinojo, ar tokia paslauga yra, klaidinančios informacijos, kad tai nelegalu, iki atsisakymo atlikti bet kokį abortą.

Tarp jų buvo ir žymiausios privačios sostinės klinikos, reklamose besigiriančios pažangiais gydymo metodais ir visapusiška pagalba.

„Ne visi gydytojai, tik daktarė X mūsų klinikoje gali išrašyti <…> Nežinau, tai yra daktarų pasirinkimas“, – tai tipinis atsakymas, kurį girdėdavome kitoje ragelio pusėje.

Kitose klinikose nėštumo nutraukimo neatlieka nė vienas gydytojas. Net registratorių balse girdime užuojautą: vienos sako, kad tokia įstaigos politika, kitos – kad darbuotojai yra pareiškę, jog nesutinka nutraukti nėštumo.

Dar blogesnė situacija valstybinėse poliklinikose: vienoje jų gavome siūlymą ateiti po beveik dviejų mėnesių. Visą vakarinę Vilniaus dalį aptarnaujanti Karoliniškių poliklinika yra vienintelė miesto poliklinika, neatliekanti jokių abortų moters pageidavimu. Vaistinio aborto negautumėte Klaipėdos, Alytaus, Šiaulių poliklinikose, vienintelė viltis ten – ieškoti privačiai dirbančio specialisto. Šių poliklinikų atstovai komentaruose BENDRA.lt akcentavo, kad gydytojų teisę atsisakyti atlikti abortą numato ministro įsakymas.

Abortų tvarką nustatė nusiteikusieji prieš abortus?

Jau oficialiai užklaustos apie tai, kodėl įstaigoje negalima gauti medikamentinio arba apskritai jokio aborto, dalis privačių klinikų nepateikė jokio atsakymo. Kai kuriose procedūrą atlieka ne visi gydytojai. Kelios valstybinės poliklinikos patikino, kad vaistinis abortas jose tikrai skiriamas, o registratorės suklydo, sakydamos kitaip.

BENDRA.lt kalbinti gydytojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl Lietuvoje sunku gauti medikamentinį abortą, minėjo nesklandumus dėl vaistų tiekimo. Nors ministro įsakymas dėl vaistinio nėštumo nutraukimo įsigaliojo 2023 m. sausį, o po 2 mėnesių atsirado rekomendacijos, kaip jį taikyti, iki pat rugsėjo visoje šalyje tiesiog nebuvo vaistų – jie buvo įregistruoti ir atkeliavo tik rudenį. Tai, BENDRA.lt žiniomis, lėmė registravimo procedūros ir vaistų gamintojo abejonės dėl Lietuvos rinkos, ar bus pakankama vaistų paklausa.

„Kodėl iki šiol neveikia, kaip turėtų? Kad jis buvo labai skubotai paviešintas. 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo, ir kai tai paviešino per televiziją, aš net pati loštelėjau. Mes nežinojome, kad toks bus, susidomėjimas buvo didelis, ir moterys kreipėsi. Atėjo moterys: ir viena, ir kita, pradėjome domėtis, kad neturime teisės įgyvendinti“, – vaistų paieškas prisimena akušerė ginekologė Rita Banevičienė.

BENDRA.lt yra žinomas atvejis, kai pacientė iš Vilniaus vaistų važiavo į Kauną ir prašė gydytojo išrašyti tris kartus didesnę dozę tam atvejui, jei vaisto prireiktų daugiau ir jo vėl nebūtų.

Be to, pasirodo, kad vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje reguliuojamas itin griežtai – taip griežtai, kad kai kurios nuostatos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) yra vadinamos kliūtimis, kurių moterys turėtų patirti kuo mažiau. Savo ruožtu Lietuvos gydytojai skundžiasi ir tuo, kad dėl reguliavimo sukuriama pernelyg daug darbo, dažnai neapmokamo.

Paaiškėjo ir tai, kad Lietuvos akušerių ginekologų draugijai kuriant rekomendacijas gydytojams jomis vadovaujasi visi Lietuvos medikai, skirdami vaistinį nėštumo nutraukimą, – aktyviai veikė ir abortų priešininkai, siekę kuo labiau apsunkinti procedūrą.

Pavyzdžiui, Lietuvoje reikalaujama, kad būtų naudojamas ultragarso tyrimas tiek nėštumo amžiui nustatyti, tiek vėliau patvirtinti, kad abortas sėkmingas. Tačiau naujausiose PSO rekomendacijose sakoma, kad ultragarso tyrimas nebūtinas nei vienu, nei kitu atveju, ir moteriai net nebūtina pakartotinai lankytis pas gydytoją. Ultragarso nereikalaujama ir Jungtinės Karalystės karališkosios akušerių ir ginekologų draugijos gairėse, reikalavimo nėra ir vaistų informacijos lapeliuose.

PSO taip pat numatoma, kad nėštumo nutraukimo tablečių pacientės gali gauti per telemedicinos konsultaciją, su gydytoju susiskambinusios vaizdo skambučiu, be to, receptą gali išrašyti ne tik akušeris ginekologas, ypač jei abortas vykdomas iki 12 nėštumo savaitės. Taip pat laikomasi požiūrio, kad dažnu atveju moterys pačios gali išgerti vaistus, įvertinti savo nėštumo laiką pagal vaistinėje nusipirktą testą. Su tuo jos susitvarko puikiai – tai rodo PSO tyrimai, o nėštumo savaites rodančių testų galima įsigyti ir Lietuvoje. Tačiau net ministro įsakyme numatyta, kad, jei moteris negali pakartotinai apsilankyti pas gydytoją, gydytojai neturėtų jai skirti tablečių.

Telemedicina abortams Lietuvoje taip pat nėra taikoma. Priešingai – kai kuriose poliklinikose sulaukėme atsakymo, kad moterys išgerti tablečių gydytojo siunčiamos į stacionarą.

Pagrindinis rekomendacijų autorius Lietuvoje gydytojas akušeris ginekologas Vytautas Klimas BENDRA.lt atskleidė, kad kai kurie specialistai, rengę rekomendacijas, buvo prieš abortus ir reikalavo, kad reguliavimas Lietuvoje būtų griežtas.

„Rekomendacijos buvo kuriamos bene metus, mūsų grupėje buvo daugiau nei 10 žmonių. Tai buvo tam tikras kompromisas. Vieni norėjo daryti griežčiau, kiti ne taip griežtai. Išėjo taip, kaip išėjo“, – sako jis.

Anot gydytojo, buvo remiamasi PSO, Jungtinės Karalystės, Kanados, JAV reguliavimu ir laikytasi nuostatos, esą naujos gairės gali būti griežtesnės nei tarptautinės, bet ne liberalesnės. Tačiau lietuviškos rekomendacijos net nesiremia naujausia PSO rekomendacijų versija (2022 m.), literatūros sąraše nurodoma 2019 m. versija.

„Visuomeninės organizacijos ir tos, kurios prieš abortą, – buvo daug interesų“, – taisyklių kūrimo užkulisius atskleidė V. Klimas.

Gydytojai: darbas apsunkintas

Procedūrų gausa apsunkina darbą ir gydytojams, ir pacientėms. Dalia prisimena, kad ją konsultavusi gydytoja neatrodė užtikrinta dėl to, ką reikia daryti.

„Gydytoja buvo pasimetusi: man reikia pasižiūrėti, kokia tai procedūra, kur jums reikės eiti. Nelabai jutau pasitikėjimą“, – prisimena ji.

Paradoksalu, bet vaistinis abortas, nors turėtų būti paprastesnė procedūra, akušeriams ginekologams reiškia daugiau darbo, pacientėms – daugiau vizitų pas gydytojus. Be jau minėto rūpesčio dėl to, kur pacientė gaus vaistų, – gydytojai patys dažnai skambina į vaistines ir jų ieško. Sistema veikia taip, kad tenka dirbti papildomai.

Šeškinės poliklinikos Vilniuje Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėja Vilma Vasjanova sako, kad pacientės ateina tikėdamos, jog vaistinis nėštumo nutraukimas bus lengvas, tereikės išgerti dvi tabletes. Tačiau joms tenka aiškinti apie Lietuvoje reikalaujamas procedūras, rodyti net ministro įsakymą. Vaistinio nėštumo nutraukimo pageidaujančiai moteriai poliklinikoje atliekamas kraujo tyrimas, nagrinėjama sveikatos istorija, kontraindikacijos, pavyzdžiui, ar nėra krešėjimo sutrikimų. Lietuvos teisės aktai numato, kad tokius tyrimus gydytojas paskiria savo nuožiūra, PSO rekomendacijoje jie išvis nėra minimi kaip būtini.

„Nuolat kontaktą su paciente turi turėti. Aš visoms duodu savo elektroninį paštą ir prašau, kad susirašytume kasdien, kaip jaučiasi, kokio lygio kraujavimas“, – pasak V. Vasjanovos, bendravimas su kiekviena paciente trunka 2–3 savaites.

Anot gydytojos B. Paškevičienės, jai neramu dėl pacienčių, kurios į jos kabinetą atvažiuoja iš tolesnių miestų.

„Mano viena kolegė dirba tik kartą per savaitę, atvažiuoja į Panevėžį. Sako, kaip aš ją seksiu ir žiūrėsiu? Kur ji tada pateks? Sakau, kad yra dar skubi pagalba. Moteriai išaiškini, bet tau papildomai skambina. Tu prisiriši prie to reikalo ir ne darbo metu“, – sako gydytoja.

Kitas sunkumas Lietuvos gydytojams yra tas, kad vieno preparato atveju reikia išrašyti net 3 receptus: „e. sveikatos“ sistemoje, vardinio vaisto lapą, popierinį receptą, kaip ir kai kurių kitų retai vartojamų vaistų atveju.

Viena skyriaus vedėja dirbanti anonimiškai kalbėti norėjusi akušerė ginekologė minėjo, kad pradžioje kilusi sumaištis dėl vaistų nebuvimo tikriausiai yra pagrindinė priežastis, kodėl kiti gydytojai neišrašo tablečių. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad į Lietuvą atlikti aborto atvyksta ir moterų iš valstybių, kuriose abortas draudžiamas, pavyzdžiui, Lenkijos.

„Apatija kaip specialistų: jei sistema labai sudėtinga, pasakys, kad aš tiesiog to nedarau, ir viskas <…>. Atrodome labai prastai <…>. Atvažiuoja žmonės, kurie žino, kad yra tokios pasirinkimo galimybės, ir mes jų negalime pasiūlyti“, – apgailestavo ji.

Keli kalbinti specialistai svarstė, kad privačioms klinikoms dažnai nė neapsimoka teikti vaistinio nėštumo nutraukimo paslaugos, nes pacientė moka tik už konsultaciją, vaistus perka pati. Vienas nėštumą nutraukiančių vaistų kursas kainuoja šiek tiek mažiau nei 200 Eur, nes jų, priešingai nei kitose valstybėse, nekompensuoja privalomasis sveikatos draudimas. Chirurginis nėštumo nutraukimas – sudėtingesnė ir kartais kelis kartus brangesnė procedūra, kuri klinikose dažnai sudaro nemenką pajamų dalį. Tačiau šiai versijai įrodymų rasti nepavyko. Beje, valstybinėse įstaigose pigesnis chirurginis abortas, o Lietuvoje, kur už savanoriškus abortus pacientės turi susimokėti pačios, tai kartais irgi tampa lemiamu veiksniu renkantis nėštumo nutraukimo metodą.

Teisė atsisakyti daryti abortą ar spaudimas?

Vis dėlto dar didesne kliūtimi nei žinių trūkumas aborto – tiek vaistinio, tiek chirurginio – reikalaujančiai moteriai tampa tai, kad gydytojai ir ištisos klinikos atsisako atlikti šią procedūrą. Teisės aktai numato, kad akušeriai ginekologai gali taip apsispręsti dėl įsitikinimų, nebent gresia pavojus gyvybei. Tačiau nėra numatyta, kas nutiktų, jei nė vienas gydytojas įstaigoje nenori atlikti aborto. Daugumos klinikų interneto puslapiuose nerastumėte informacijos, kad abortas neatliekamas. Taigi, moteris, kaip rodo ir BENDRA.lt paviešintos istorijos ir eksperimentas, tiesiog gaištų laiką, keliaudama iš vienos įstaigos į kitą.

Taip yra ir Vilniaus Karoliniškių poliklinikoje – kitų miesto poliklinikų gydytojai sako pastebintys būtent iš ten jiems abortui siunčiamų pacienčių srautą.

Seime ne kartą buvo iniciatyvų abortus Lietuvoje uždrausti, vis dėlto apklausos rodo, kad dauguma gyventojų palaiko moterų teisę į nėštumo nutraukimą. Bet kiek gydytojų Lietuvoje nesutinka atlikti abortų, nėra žinoma.

Indrė, papasakojusi apie tai, kaip gydytoja bandė ją perkalbėti nuo aborto, sako, kad nemaloniausia visos patirties dalis ir buvo šis spaudimas.

„Manau, kad, jei moteris ateina į kliniką, jai turi padaryti tai, ko ji prašo, už ką moka, nemanipuliuoti, nes moteris turi teisę daryti su savo kūnu ir gyvenimu tai, ką mano esant tinkama“, – sako Indrė.

Dalios teigimu, net ir apsisprendusi dėl aborto ji jautė baimę dėl to, nes nežinojo, ką pasakys gydytojai, o galbūt nukreips ją į krizinio nėštumo centrą – vieną iš prokatalikiškų organizacijų, kuri siekia atkalbėti moteris nuo nėštumo nutraukimo. Net ne iš gydytojos, o iš slaugytojos ji išgirdo klausimą, ar neturi „galimybės“ gimdyti ir auginti vaiko.

„Koks jiems skirtumas, kokios mano galimybės? Aš tiesiog nenoriu to nėštumo <…> Iš dalies stresas man buvo dėl to, nes nežinojau, pas kokius medikus einu“, – piktinosi Dalia.

Vilnietė Ieva pasakojo, kad patyrė medikų gėdinimą po to, kai išgėrusi vaistų ėmė itin smarkiai kraujuoti ir nuvažiavo į priimamąjį. Ji taip pat sulaukė replikų, kad skaudės tik labiau, „viskas kris gabalais“, ir ko ji esą norinti iš gydytojų.

„Tik pasakius, kad pasidariau „išvalymą“, pasišiaušė ir pradėjo kalbėti visai kitu tonu, klausinėti, kam taip pasidariau, ar pirmas nėštumas, ir ko čia atėjau <…>. Pacientą reikia nuraminti ir suteikti informaciją, o ne kelti daugiau streso“, – nemalonią patirtį prisiminė pašnekovė. 

Dauguma BENDRA.lt kalbintų gydytojų sakė gerbiantys kolegų nenorą atlikti abortus, net jei ir jiems tenka papildomas darbas.

„Žinokite, neturiu jokio malonumo atlikti nėštumo nutraukimą, ypač kai dabar toks gimstamumo mažėjimas, kaip Lietuvos pilietė ir gydytoja tai matau. Bet tą moterį supranti, todėl turi tai padaryti“, – kalbėjo gydytoja R. Banevičienė.

B. Paškevičienė prisimena taip pat ieškojusi atsakymo į klausimą, ar turėtų nutraukti nėštumą.

„Net pas kunigą išpažinties ėjau, ar aš čia kraugerys, ar ką? Man pasakė, jūsų toks darbas, tokia specialybė, neturite kalti savęs prie kryžiaus“, – pasakoja ji.

Kita BENDRA.lt kalbinta anonimiška norėjusi likti akušerė ginekologė pasakojo, kad teoriškai žinotų, kaip atlikti medikamentinį abortą, bet neatlieka jų visai dėl savo įsitikinimų. Kad nereikėtų atlikti abortų, ji įsidarbino poliklinikoje.

„Jei dirbi tame skyriuje, kur atlieka nutraukimą, kaip ir turi atlikti. Aš tiesiog nėjau ten dirbti“, – sakė ji.

Daug ginekologų mini, kad atsisako atlikti abortą, jei moteris ateina ne pirmą kartą, atsisako kontraceptikų.

„Moterys nenaudoja kontracepcijos ir po pusmečio vėl ateina [aborto] procedūrai. Kontracepcija [neva] kenkia, o nėštumo nutraukimas nekenkia, ateina ir vėl ašarodamos, nors buvai išrašiusi receptą vienokiai ar kitokiai kontracepcijai, neperka, matai E.sveikatoje, kad nenupirkta, nenaudoja“, – pasakojo gydytoja B. Paškevičienė.

Siūlo sukurti oficialų informacijos šaltinį

Pateikti komentarą, kodėl Lietuvoje taip sunkiai prieinamas vaistinis nėštumo nutraukimas moters noru, Sveikatos apsaugos ministerija atsisakė, esą tai yra ne privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama paslauga, o tvarkai reguliuoti pakanka ministro įsakymo. To nepakomentavo ir Bioetikos komitetas, atsakingas už žmogaus teisių ir orumo užtikrinimą sveikatos priežiūros sistemoje.

Tačiau BENDRA.lt kalbinti ekspertai įspėja, kad trūkumai medicinos sektoriuje yra kritiniai, o galimybė saugiai ir nevilkinant laiko atlikti nėštumo nutraukimą yra žmogaus teisė.

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė, buvusi gydytoja akušerė ginekologė Esmeralda Kuliešytė, pabrėžia, kad dėl sunkiai prieinamo aborto turėtų susirūpinti SAM ir gydymo įstaigų vadovai. Tačiau ji sukritikavo ir medikus – esą jie turėtų spausti politikus.

„Tai yra moters teisė. Ne kiekvienai to reikia, turbūt mažumai, nėštumo nutraukimų mažėja. Tačiau toms, kurioms reikia, prieinamumas turi būti užtikrintas“, – kalbėjo ji.

E. Kuliešytė ypač kritikuoja atvejus, kai gydymo įstaigos slepia neatliekančios nėštumo nutraukimą, nenurodo to internete, moteris tai sužino tik gydytojo kabinete. Vilkinamas abortas, kai moteris siunčiama iš vieno specialisto pas kitą, gali baigtis didesnėmis komplikacijomis, praleistu nėštumo nutraukimo terminu ar net nelegaliu abortu ir mirtimi.

Dar griežčiau ji atsiliepia apie bandymus perkalbėti moteris nedaryti aborto.

„Tai prievarta. Jie net nemano kitaip, tik kad reikia gimdyti. Apie kokias žmogaus teises kalbame, jei yra institucinė prievarta? Nueini į valstybinę instituciją ir gauni dozę užgauliojimų, smerkimo, bauginimų“, – sako ji.

BENDRA.lt kalbinta gydytoja Nathalie Kapp, organizacijos „International Planned Parenthood Federation“ patarėja, kurios tyrimai minimi prie PSO rekomendacijų, pabrėžia, kad gerosios pasaulinės praktikos rekomenduoja atsisakant atlikti abortą nedelsiant nukreipti pacientę kitur.

„Ir įsitikinti, kad nukreiptas žmogus gaus paslaugas, kurių jam reikia. Tai vienintelis kelias, kuris atitinka medicinos etiką ir paciento saugumą, žmogaus teises“, – pabrėžia ji.

N. Kapp taip pat kritikavo Lietuvoje galiojančią vaistinio aborto vykdymo tvarką, kuri buvo sukurta kompromiso pagrindu ir neatitinka PSO rekomendacijų.

„Tai nelabai suprantama. Medicininė priežiūra turi būti pagrįsta įrodymais, o ne vertybiniais kompromisais. Ir yra tikrai daug tyrimų, jei sąžiningai, tyrimų skaičius apie ankstyvo medikamentinio aborto ir chirurginio aborto saugumą yra milžiniškas. Ir tai ignoruoti yra tiesiog nemoksliška“, – komentavo ji ir pridūrė mananti, kad Lietuvoje galiojanti tvarka turėtų būti peržiūrėta mokslinės institucijos.

Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Morgana Danielė atkreipia dėmesį, kad, jei gydytojai ir toliau neskirs vaistinio nėštumo nutraukimo, iš Lietuvos rinkos gali pasitraukti ir sunkiai pritraukti vaistų tiekėjai, o tada tai vėl taps visiškai nebeprieinama paslauga.

„Ateityje tai vėl gali tapti politinės valios klausimu“, – sako M. Danielė, turėdama omenyje ilgą vaistinio aborto kelią į Lietuvą.

Vaistinis metodas pasaulyje taikomas daugiau nei 30 metų, tačiau bandymai jį įteisinti Lietuvoje sulaukdavo aršaus pasipriešinimo iš politikų ir krikščioniškomis prisistatančių organizacijų, buvo skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija apie jo saugumą. Lietuvą dešimtmečiais aplenkė ne tik Latvija ir Estija, bet net Rusija, Baltarusija.

Vienas iš labiausiai prie vaistinio nėštumo nutraukimo atsiradimo prisidėjusių akušerių ginekologų Lietuvoje V. Klimas atkreipia dėmesį, kad konservatyvių politikų argumentai nesikeičia dešimtmečius.

„Kiek Seime buvo bandoma priimti įstatymus, įstatymai buvo bandomi priimti tik ribojantys, o ne liberalizuojantys abortus. Žinoma, dabar ne taip, kaip buvo 1995 ar 1996 m., bet daugelio parlamentarų galvoje yra pelėsio, ir net kandidatų į prezidentus, klausiau debatus, yra“, – politikams įgėlė jis.

Ekspertai pabrėžia, kad situacija net ir šiandien, legalizavus vaistinį nėštumo nutraukimą, nėra geresnė, nes Lietuvoje vis dar nėra reprodukcinės sveikatos politikos, reprodukcinės sveikatos įstatymo, ši sritis neįtraukta į Vyriausybės darbų programą. Kaip galimą sprendimą jie siūlo sukurti valstybinę interneto svetainę, kuri teiktų patikimą informaciją: nuo prevencinių tyrimų iki kontracepcijos, nėštumo nutraukimo temų. Viena tokia oficialios informacijos svetainė apie psichinę sveikatą Lietuvoje jau sukurta.

„Kol pačioms nereikia tos paslaugos, moterys nesusiduria, mano, kad viskas gerai. Kai su tuo susidurs, pamatys, kad nėra gerai“, – dėl informacijos stygiaus apgailestauja E. Kuliešytė. Ji paragino su kliūtimis susidūrusias pacientes kreiptis į įstaigos administraciją ir Lygių galimybių kontrolieriaus įstaigą.

Viena šio tyrimo herojų, Daiva, susidūrusi su tuo, kad norint gauti vaistinį abortą nebuvo vaistų, o gydytojams trūko žinių, pati kreipėsi į SAM. Kaip ir žurnalistai, ji gavo atsakymą, kad savanorišką nėštumo nutraukimą pakankamai reglamentuoja ministro įsakymas, o papildomas medikų informavimas neplanuojamas. Dalia sako, kad ją ieškoti atsakymų paskatino patirtas nesaugumo jausmas, ir ragino kitas į tokią padėtį patekusias moteris reikalauti savo teisių užtikrinimo.

„Visuomenėje nešnekame apie tai, koks tas abortas, kodėl abortas, kokia mano situacija, kokia tavo situacija“, – svarstė ji.

E. Kuliešytė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojų žinios apie kontracepciją taip pat menkos, nerimą kelia tai, kiek daug jų nevartoja kontraceptikų arba tiki klaidinga informacija apie jos žalą. Būtent plačiai prieinama kontracepcija, pasak jos, yra priemonė mažinti abortų skaičių, o ne jų ribojimas.

„Nėra strategijų, programų. Kaip mes vystomės šiuo klausimu, niekas nežino. Tai turėtų užtikrinti SAM <…>. Visada sakoma, kad dar ne laikas. O tai kada bus?“ – retoriškai klausė ji.

Šis darbas parengtas BENDRA.lt bendradarbiaujant su Lrt.lt

BENDRA.lt įgyvendina Europos Sąjungos PERSPECTIVES projektą. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.