Pasak M. Lee Hunterio, tai kartu atveria galimybę turėti tvaresnį žiniasklaidos verslo modelį, kurį sėkmingai naudoja pasaulinės nevyriausybinės organizacijos.

Pasak M. Lee Hunter, su kuriuo bendravau 2023 m. rugsėjį vykusioje Pasaulinėje tiriamosios žurnalistikos konferencijoje Geteborge, Švedijoje, tiriamosios žurnalistikos judėjimas auga, tokios žurnalistikos vertę pripažįsta vis daugiau organizacijų, tačiau dirbti tapo sudėtingiau nei bet kada anksčiau.  

Jis kartu pripažįsta, kad trumpąsias žinias kuriančių žurnalistų ir tokio verslo perspektyvos yra nykios. 

„Jeigu kalbame apie kasdien rašančius žurnalistus, jie susiduria su dideliais iššūkiais, nes žiniasklaidos verslas traukiasi, jų karjeros galimybės mažėja, darbo sąlygos prastėja. Jeigu kalbame apie tiriančiuosius žurnalistus, kaip konferencijoje sakė Davidas Kaplanas (buvęs „Global investigative journalism network“ vadovas – L.T), mūsų judėjimas auga. Į žaidimą įsitraukę ne tik žurnalistai, tačiau ir nevyriausybinės, pilietinės organizacijos, kitos institucijos. Vis dažniau suvokiama, kad tiriamosios žurnalistikos įgūdžiai suteikia didelę vertę žmonių gyvenimams, o organizacijoms – daugiau galios“, – teigia jis.

„Bet todėl pasipriešinimas darosi vis didesnis. Kaip yra pasakęs Julianas Assange’as („Wikileaks“ įkūrėjas – L.T.), galia stumia atgal ir dabar dirbti yra pavojingiau nei anksčiau, prieš 10 ar 20 metų, daug pavojingiau nei prieš 30 metų“, – konstatuoja pašnekovas.

M. Lee Hunteris taip pat pažymi, kad pragyventi iš žurnalisto darbo vis dar yra iššūkis, tiesa, padėtis geresnė nei buvo anksčiau. Pasak jo, žurnalistai gali dirbti ne tik žiniasklaidos, tačiau ir nevyriausybinėse organizacijose.

„Pavyzdžiui, galite dirbti „Greenpeace“, „Amnesty international“. Kai mokau žurnalistikos „Amnesty international“ kolektyvą, salėje matau buvusius BBC žurnalistus. Galite įkurti savo žurnalistikos tyrimų centrą. Yra daugybė būdų gauti jums reikiamų resursų darbui atlikti. Nepraturtėsite, tačiau įdomiai praleisite laiką. Taigi būti tiriančiuoju žurnalistu dabar tikrai labai geras laikas, tačiau kartu ir pavojingesnis nei bet kada anksčiau, ir tai yra didelis iššūkis“, – reziumuoja tiriamosios žurnalistikos technikų pedagogas.

Komentaras: Tyrinėdamas žiniasklaidos verslo modelius M. Lee Hunteris studijavo ir nevyriausybinę organizaciją „Greenpeace“

Pasitikėjimas ir finansavimas

Pasak M. Lee Hunterio, knygos „Community-power journalism“ bendraautoriaus, žurnalistai turėtų daugiau dėmesio kreipti į bendruomenes, jas geriau pažinti ir atitikti jų poreikius. Žurnalistikos esmė, sako jis, yra tarnauti bendruomenėms, skatinti jas augti ir padėti laimėti joms svarbiose kovose.

Pasak M. Lee Hunterio, žiniasklaida turi galios ir žurnalistai šią galią turi suteikti bendruomenėms – geografinėms, interesų, profesijos ar kitokioms. Čia, jo teigimu, ir slypi pasitikėjimo žiniasklaida esmė. 

„Man pasitikėjimas žiniasklaida priklauso nuo bendruomenių. Jei esi bendruomenės dalis, jeigu bendruomenės tave pažįsta, jei jos žino, kas esi, ką ir kaip bandai daryti, jie, bent teoriškai, labiau pasitikės. Manau, kad turime vis daugiau įrodymų, kad ši sistema iš tiesų veikia“, – sako žurnalistas.

„Yra žmonių, kuriems reikia žinoti, kad ne jie vieni rūpinasi geresniu, teisingesniu gyvenimu ir čia yra mūsų, žurnalistų, egzistencijos prasmė. Esame tam, kad juos lydėtume, juos informuotume, už juos kovotume“, – prideda M. Lee Hunteris.

O bendruomenės už tai atsidėkos finansiškai. Kaip pavyzdį jis pateikia organizaciją „Greenpeace“, kurios verslo modelį studijavo.

„Prenumeratos modelis žurnalistikoje rodo, kokie mes atsilikę. „Greenpeace“ tai daro jau 30 ar 40 metų. Jie yra visiški ekspertai. Tai didžiulė organizacija, turinti didelę narių bazę. <…> Nuostabu, ką jie yra pasiekę, jie yra tarsi naujienų organizacija“, – sako žiniasklaidos tyrėjas.

 Žurnalistų parengimas turi keistis

Žurnalistikos pedagogas M. Lee Hunteris kartu dalinasi savo susirūpinimu dėl jaunųjų žurnalistų parengimo. Jis teigia, kad dalis žurnalistikos studentų po studijų gali negauti darbo, nes programos nėra pritaikytos besikeičiančiai žiniasklaidos rinkos realybei.

„Pusė visų žurnalistikos studentų Europoje negauna darbo baigę studijas. Man tai yra apgaudinėjimas“, – interviu teigia jis.

 Komentaras: M. Lee Hunteris (viduryje) dalyvauja „Global investigative journalism conference“ diskusijoje apie tiriančiųjų žurnalistų parengimą

Pašnekovas abejoja, ar mokymo programos suteikia pakankamai įgūdžių ir žinių. Jo teigimu, jos dažnai pasenusios ir paviršutiniškos, o studentai per daug apkrauti.

„Jie neturi laiko gilintis į ką nors nuodugniai ir baigia studijas turėdami labai mažai tikrų įgūdžių. Labai nedaug realių įgūdžių ir tikrai ne tiriamųjų“, – konstatuoja M. Lee Hunteris.

 Pasak jo, kiekvienam šiuolaikiniam žurnalistui privalu mokėti skaityti ir analizuoti duomenis. Jo teigimu, žurnalistas taip pat turi mokėti šiek tiek reklamos ir rinkodaros.

„Mes parduodame savo istorijas, jei esame informacijos anterpreneriai. Turime žinoti, kaip parduoti savo darbą. Kad mūsų istorijos būtų pastebėtos, kad jos būtų komentuojamos“, – tikina pašnekovas.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.