Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP28 Lietuvos ekocido problema liko nepastebėta ir tapo ES klimato politikos prieštaravimų iliustracija. Kol regionas siekia pozicionuoti save teisingo pereinamojo laikotarpio lyderiu pasaulinėje arenoje, ES sunkiai sekasi apsaugoti Baltijos regiono aplinką.

„Sengirės yra labai svarbios kultūrine ir estetine prasme – pasakų ir fantazijų knygų herojai negyvena ir neveikia kirtavietėse; labai reikšmingos ir mūsų dvasiniam gyvenimui, relaksacijai“, – sakė dr. Mindaugas Lapelė, Sengirės fondo narys. 

Žinoma, gamtos sakralumo suvokimas nėra būdingas tik Lietuvai – jis atsikartoja visame pasaulyje, pradedant Amazonės vietinėmis bendruomenėmis, kurioms miškai yra raktas į vietos dvasingumą ir kultūrą, ir baigiant palestiniečiais, kuriuos sieja gilus ryšys su alyvmedžiais, simbolizuojančiais jų gilų ryšį su žeme. Tiems, kurie šiais laikais vis dar palaiko ryšį su savo protėvių gamtos apsaugos paveldu, tebesitęsiantis ekocidas kelia didelį nerimą nepriklausomai nuo to, kur jis vyksta.

Dėl politikų neišmanymo ir korupcijos, Lietuva tapo antra pagal dydį medienos tiekėja Švedijos baldų milžinei, tai paspartino miškų kirtimą anksčiau saugomose teritorijose, dažnai prisidengiant „sanitariniais kirtimais“. Lietuvos nevyriausybinė organizacija „Girių spiečius“ išplatino pareiškimą, kuriame ragina ministeriją sustabdyti 565 teritorijoms išduotus leidimus kirsti mišką, o vietos menininkai ėmėsi įvairių kūrybiškų būdų atkreipti dėmesį į šią problemą. Pastaruoju metu reikšmingą teisinę pergalę pasiekė Viešojo intereso gynimo fondas, kuris stengėsi užkirsti kelią miškų kirtimui saugomose teritorijose. Šį mėnesį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija priėmė galutinį sprendimą dėl pagrindinių miško kirtimų teisėtumo „Natura 2000“ teritorijose, kurios yra teisiškai saugomos pagal ES Paukščių ir Buveinių direktyvas, tačiau vis dar buvo kertamos. Tai įvyko po Europos Komisijos ieškinio Rumunijai dėl masinio neteisėto natūralių miškų kirtimo, kuris buvo pradėtas gavus labdaros organizacijos „ClientEarth“ skundą. Visgi ilgalaikėje perspektyvoje pilietinė visuomenė negali nuolat užpildyti netinkamos teisėsaugos spragų.

ES trūksta ekocido prevencijos taisyklių 

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, nuo 1990 m. pasaulyje prarasta 420 mln. hektarų miškų. Tai maždaug tiek pat, kiek visos ES plotas. Yra ir teigiamų poslinkių: praėjusį mėnesį Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl ES gamtos atkūrimo teisės akto, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 % ES sausumos ir jūros teritorijų. Tačiau padėtis Lietuvoje atskleidžia nerimą keliantį atotrūkį tarp politikos formavimo ir jos įgyvendinimo.

Reikėtų paminėti, kad IKEA, savo ruožtu, primygtinai reikalauja naudoti tik Miškų valdymo tarybos (FSC) sertifikuotą arba perdirbtą medieną, taip demonstruodama savo “etinius” įsipareigojimus. Tačiau stebėtojų grupių, tokių kaip „Earthsight“, tyrimai atskleidė nuolatinius pažeidimus ir iškėlė klausimų dėl FSC sertifikavimo, kurį kai kurie aktyvistai apibūdino kaip miškų „mirties antspaudą“, veiksmingumo. Įkvėpti kaimyninės Latvijos, kur dalis valstybinių miškų neteko FSC sertifikato, kai kurie Lietuvos aktyvistai teigia, kad sertifikato praradimas galėtų padėti išsaugoti medžius. 

Žvelgiant į ateitį

Lietuvos Aplinkos ministeriją, kuri viešai išreiškė paramą JT darnaus vystymosi tikslams, vietos gyventojai pervadino „Aplinkos eksploatavimo ministerija“, o ministras, kurio partija priklauso daugumos koalicijai, sulaukė raginimų atsistatydinti dėl nuolatinio trumpalaikės ekonominės naudos prioritetizavimo gamtos niokojimo sąskaita. Neseniai kai kurie Seimo nariai inicijavo balsavimą dėl patariamojo nacionalinio referendumo dėl miškų kirtimo saugomose teritorijose apribojimų ir draudimo. Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos balsavo prieš.

Jei padėtis nedelsiant nepasikeis, gali būti padaryta negrįžtama žala biologinei įvairovei. „Kiekvienas medis yra tarsi atskira ekosistema su gausybe mikrobuveinių (sausos šakos, žievės įtrūkimai, uoksai, išpuvusios ertmės ir t.t.), svarbių ir įprastinėms, ir nykstančioms rūšims. Šiandien 36 proc. iš 566 Lietuvos Raudonojoje knygos sąrašo rūšių nykimo priežastis – miškų kirtimai, tradicinė miškotvarka“, – sakė Mindaugas Lapelė.

Situacija Lietuvoje yra didesnės problemos, su kuria susiduriama ES ir visame pasaulyje, mikrokosmosas: balansuojama tarp ekonominių interesų ir žmonių bei planetos interesų. Net jei ir pavyks išspręsti sudėtingą situaciją Lietuvoje, be esminių mąstysenos ir reguliavimo pokyčių ji tiesiog persikels į kitą šalį. Pavyzdžiui, Pasaulio bankas paskelbė įmantriai suformuluotą ataskaitą apie Butaną, kurioje pabrėžiama, kad Butanas yra vienintelė pasaulyje šalis, kurioje anglies dvideginio emisija yra neigiama, ir kritikuojama, kad tik 7,3 proc. miškų ploto valdomi komerciniais pagrindais.

Kad žmonija išsaugotų planetos sveikatą, turime užtikrinti senųjų miškų apsaugą. Tam reikia ne tik spręsti sistemines problemas, tokias kaip korupcija, neveiksmingos sertifikavimo sistemos ir lobizmo įtaka, bet ir iš esmės keisti požiūrį į gamtą – ar ją laikome ištekliu, kurį reikia eksploatuoti, ar šventa ir neatsiejama planetos dalimi. Nesvarbu, ar remtumėmės vietinių gyventojų žiniomis, ar aplinkosaugos teise pagrįstais argumentais, svarbu pabrėžti, kad senieji miškai nusipelno apsaugos.

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus. 

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.