Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2022 m. Lietuvoje beveik 3000 žmonių nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo. Statistika rodo, kad benzodiazepinų grupei priskiriamus vaistus Lietuvoje kasdien vartoja per keturis procentus šalies gyventojų. Pasak specialistų, tapti priklausomais lengva, bet išgyti – ypač sunku, o šią ligą įveikę žmonės lygina ją su priklausomybe nuo narkotikų.

Vilniečio Tomo (vardas pakeistas) istorija rodo, kad priklausomybė nuo vaistų yra tokia pat pavojinga kaip ir kitos. Tomas yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, dirba dinamišką, kūrybišką darbą, turi du vaikus. Norėdamas įveikti priklausomybę nuo alkoholio, vyras kreipėsi į psichiatrą, o šis jam pasiūlė medikamentinį gydymą. Vertindamas iš šiandienos perspektyvos Tomas sako, kad absurdiška vieną priklausomybę psichoaktyviosioms medžiagoms gydyti kitomis psichoaktyviomis medžiagomis, tačiau anuomet jis buvo linkęs pasitikėti medikais. 

Priklausomybę sukeliantys vaistai pernelyg prieinami

Julija (vardas pakeistas) gyvena nedideliame Utenos apskrities miestelyje. Čia turi šeimą, jaukius namus, draugų, įtemptą, bet mėgstamą darbą. Kad yra priklausoma nuo „Lorafeno“, psicholeptikų grupei priskiriamo vaisto, ji suprato, kai kelias dienas iš eilės pamiršo išgerti vakarinę tabletę. Moteriai pasidarė negera, ėmė drebėti rankos, grįžo anksčiau kankinusios negatyvios mintys. Jau penkerius metus kasdien ji išgeria keturias tabletes: „Venaflaksiną“, „Olanzapiną“, „Litį“ ir „Lorafeną“. Šie vaistai jai skirti gydyti depresiją, nerimą, nemigą.

Tapti priklausomu lengva, išgyti – sudėtinga 

Priklausomybę nuo vaistų psichologas J. Kairys įvardija kaip itin opią problemą ir vieną specifiškiausių plačioje priklausomybių grupėje. „Dėl žmogaus organizmo ir psichikos individualumo nėra nė vieno vaisto, apie kurį būtų galima pasakyti, kad jis nesukelia priklausomybės. Kalbant apie psichikos ligoms gydyti skirtus vaistus, vienas pavojingiausių yra „Ksanaksas“, – pasakoja specialistas.

Priklausomybė suardo šeimas, socialinį gyvenimą

Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Marija Oleškevičienė nurodo, kad benzodiazepinų išrašymas yra ribojamas, o medikams vyksta mokymai, kaip atpažinti nerimo, depresijos apraiškas ir kaip taikyti šių vaistų mažinimo rekomendacijas.

Pasekmės gali būti tragiškos

Kartą per savaitę, ketvirtadienį, Vilniuje socialinio centro „Kryžiaus namai“ į savitarpio pagalbos grupę „Anoniminiai tabletininkai“ renkasi nuo vaistų priklausomi žmonės. Jie taip bijo, kad paslaptis apie jų priklausomybę išaiškės, jog net grupės susitikimuose kai kurie prisistato išgalvotais vardais. Nuo vaistų priklausomų žmonių judėjimas prasidėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose 1972 metais. Pirmąją savitarpio pagalbos grupę įkūrė Anoniminių alkoholikų draugijos nariai Niujorke. Vilniuje veikianti grupė yra vienintelė ne tik Lietuvoje, bet ir, kaip pasakoja vienas iš grupės narių Petras (vardas pakeistas), vienintelė Baltijos šalyse. „Anoniminių tabletininkų“ grupė Vilniuje veiklą pradėjo prieš šešerius metus, ją įkūrė nuo sunkios priklausomybės psichotropiniams vaistams kentėjęs žmogus. 

Rizikos grupė – paaugliai

Statistika rodo, kad žmonių, kuriems nustatomi psichikos ir elgesio sutrikimai dėl raminamųjų ir migdomųjų medžiagų vartojimo, Lietuvoje kasmet daugiau. Skaičiaus augimą, kaip nurodo Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja M. Oleškevičienė, gali lemti ir pagerėjusi diagnostika, didesnis gydytojų, visuomenės dėmesys ilgalaikio vaistų vartojimo problemai bei tai, kad mažėja psichikos sveikatos stigma ir vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. 

Visą tekstą skaitykite BENDRA.LT

Šis darbas parengtas Bendra.lt įgyvendinant Europos Sąjungos PERSPECTIVES ir „Bendradarbiavimu ir įtraukumu grįstos kritinio mąstymo laboratorijos“, kuri yra Aktyvių piliečių fondo (APF), finansuojamo Norvegijos finansinio mechanizmo lėšomis, projektus.

Darbas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos. Išsakyti požiūriai ir nuomonės yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ir poziciją. Nei Europos Sąjunga, nei pagalbą teikianti institucija negali būti laikomos atsakingomis.