Danielė Domeikytė ir Augustė Anisimova

O ginti yra ką. Statistikos duomenimis, Lietuva juodajame savižudybių sąraše užima penktą vietą pasaulio mastu ir pirmą vietą Europoje. Fizinio bei psichologinio smurto aukų kasmet irgi skaičiuojama dešimtimis tūkstančių. Didžioji dalis aukų – moterys ir vaikai. 

Nepaisant to, kaskart, kai bandoma priimti įstatymus, gerinančius žmogaus teisių padėtį ar užtikrinančius smurto prevenciją, sukyla dezinformacijos ir neapykantos banga, o parlamentarai, išsigandę visuomenės reakcijos, nuleidžia rankas. 

Tad kam naudinga tokia visuotinė neapykanta ir valstybės stagnacija žmogaus teisių klausimais? Ir kas slepiasi už jau klasika tapusių mitų apie 72 lytis ir vaikų vertimą belyčiais? Padėti suprasti dezinformacijos priežastis ir panagrinėti pasekmes paprašėme dviejų žmogaus teisių ekspertų.

Kas iš tiesų sukūrė 72 lytis?

Vilniaus universiteto dėstytojas, psichiatras ir visuomenininkas Dainius Pūras propagandos ir dezinformacijos tėvynėmis įvardija dvi supervalstybes: Rusiją ir Kiniją.

„Jau daugiau nei 10–15 metų po pasaulį sklando tokia koncepcija, kur labai stipriai padirbėta buvo Rusijoje ir Kinijoje. Čia labai lengva atsekti iš dokumentų, kai Niujorke, ypač Ženevoje, buvo prastūminėjamos įvairios rezoliucijos ginti tradicines šeimos vertybes. Tai čia ne Vatikanas tai sugalvojo, o Maskva ir Pekinas, ypač Maskva“, – tikino Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Dainius Pūras. 

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė taip pat akcentuoja, kad dezinformacijos ir propagandos atakos yra hibridinio karo dalis: „Prie grėsmių tikrai priskirčiau jau ne vienerius metus besitęsiantį vadinamąjį hibridinį karą, į tai atkreipia dėmesį ir dezinformacijos specialistai. Dezinformacijos taikiny yra ir skleidžiami mitai apie vadinamąją Stambulo konvenciją – bandoma skaldyti visuomenę, didinti susipriešinimą prisidengiant neva siekiu apsaugoti šeimą. Tuo tarpu konvencija iš tikrųjų būtent ir skirta apsaugoti mūsų visuomenės narius (-es) nuo smurto ir užtikrinti tinkamą pagalbą tą smurtą patiriantiems (-čioms).“

Nors net mokslininkai, tyrinėjantys tiek hibridinį karą, tiek propagandą, yra nustatę šių reiškinių kurstytojus, to nepakanka nei visuomenės daliai, tikinčiai melagienomis, nei kai kuriems politikams, besinaudojantiems situacija savo asmeninėms reikmėms ar populiarumui kelti. 

B. Sabatauskaitės teigimu, būtent visuomenei jautrūs klausimai ir tampa politinių kovų lauku, kai melagienos ir įvairūs mitai tam tikrų politinių jėgų ar atskirų politikų yra naudojami rinkėjams burti.

„Žmogaus teisių darbotvarkė kartais tampa politiniu dividendų rinkimų lauku ir prioritetas yra skiriamas ne tam, kaip reikėtų tobulinti žmogaus teisių apsaugą, bet kaip pasinaudoti vienu arba kitu, daugiau matomumo pritraukiančiu klausimu dėmesio atkreipimui į save“, – komentavo lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė. 

D. Pūras taip pat priduria, kad įvairūs naratyvai išnaudojami būtent galių pusiausvyrai išbalansuoti.

„Mes žinome Šeimų maršą, sąjūdžius ir pasigilinus matome, kokios ten idėjos yra skleidžiamos. Apskritai mitinguose keista kombinacija, kuomet susirenka vieni prieš vakcinas, kiti prieš galimybių pasą, kiti prieš LGBT ir ten jiems visiems svarbu valdžią nuversti“, – kalbėjo žmogaus teisių ekspertas. 

„Apskritai mitinguose keista kombinacija, kuomet susirenka vieni prieš vakcinas, kiti prieš galimybių pasą, kiti prieš LGBT ir ten jiems visiems svarbu valdžią nuversti“

Norėdami giliau panerti į viešoje erdvėje skleidžiamos dezinformacijos sūkurį ir išnagrinėti garsiausiai skleidžiamus mitus, su ekspertų pagalba pabandysime apžvelgti populiariausias propagandos žinutes ir jas dekonstruoti. 

Kaip konvencija prieš smurtą virto „ištvirkimo konvencija“?

Dokumentas, Lietuvoje tarytum jau virtęs legenda, yra 2011 m. Europos Tarybos Stambule priimtas smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo instrumentas. Ši konvencija ratifikuota 37 iš 44 Europos Sąjungos šalių, tačiau Lietuvoje ji tapo platforma dezinformaciją skleidžiančioms grupėms. 

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Dainiaus Pūro teigimu, toks konvencijos demonizavimas yra smarkiai pritemptas, nes dokumente nėra daugelio teiginių, kuriuos skleidžia konvencijos priešininkai. 

„Aš nežinau ką ten galima surasti tokio, kad būtų pavojinga Lietuvai“, – kalbėjo D. Pūras.

Jam pritaria ir lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė: „Nuo to laiko, kai Europos Taryba po daugybės metų konsultacijų su valstybių atstovais bei pilietine visuomene priėmė šią konvenciją (Lietuva ją pasirašė 2013 m., bet vis dar neratifikavo), buvo skleidžiama be galo daug dezinformacijos, neturinčios nieko bendro su tikruoju konvencijos tekstu.“

Tad kokie gi tie mitai, kuriais bandoma apipinti „Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo“? 

Mitas nr. 1. „Stambulo konvencija įteisina papildomas lytis“

Lygių galimybių kontrolierės B. Sabatauskaitės teigimu, tai yra išvedžiojimas, kurio, kaip ir kitų mitų originaliame tekste nėra.

„Sakoma, kad Stambulo konvencija kažkokiu būdu pavers darželiuose mergaites berniukais, o berniukus mergaitėmis. Nors dokumente tiesiog rašoma, kad pagalba turi būti teikiama nepriklausomai nuo asmens amžiaus, tautybės, rasės, lyties, lytinės tapatybės, seksualinės orientacijos, religijos, tikėjimo ir bet ko kito. Tai yra vienintelė vieta, kur ta lytinė tapatybė yra paminėta. Turbūt sutiktume visi, kad apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje turi galioti visiems žmonėms ir bet kam turėtų būti suteikta pagalba“, – kalbėjo žmogaus teisių ekspertė.

Mitas nr. 2. siekiama „iškreipti“ vaikus mokyklose mokant lytiškumo 

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius D. Pūras atkreipia dėmesį, kad Stambulo konvencija tuo ir erzina taip vadinamus, tradicionalistus, nes bando atsikratyti stereotipų, esą mergaitės turi būti mergaitiškos, o berniukai – vyriški.

„Čia medikai turėtų pasakyti, kad tradiciniai lyčių stereotipai yra labai žalingi. Ypač moterims ir mergaitėms, bet bumerangu ir vyrams, nes jie su savo tariamu vyriškumu ir miršta 10 metų anksčiau“, – kalbėjo pašnekovas.

Partnerystės įstatymas arba „tuoj visi vyrai taps gėjais“

Partnerystės įstatymas Lietuvoje taip pat tapo dažna diskusijų tema viešoje erdvėje. Kaip diskusijos argumentai, skleidžiami tokie teiginiai, kaip: „kam reikia šio įstatymo? Tegul tie gėjai gyvena sau ramiai ir tyliai, nesiskelbdami ir niekam netrukdys“, „O kaip tai sugadins vaikus, kai pamatys dvi mamas ar tėčius?“, „Dievas sukūrė vyrą ir moterį ir jokių pasakų personažų nepripažįstu“ ir panašūs. Tačiau labiausiai viešoje erdvėje paplitę žemiau išvardinti mitai.

Mitas nr. 1. homoseksualų tikslas – perimti tradicines šeimas ir „užkariauti“ visuomenę / praplauti smegenis ir paversti kitus tokiais.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė šį teiginį, neva, homoseksualūs asmeys siekia išbalansuoti natūralią tvarką ir nuversti tradicinę šeimą neigia ir tikina, kad LGBT+ bendruomenės teisės niekaip nepamina kitų asmenų grupių teisių. 

„Noriu paminėti, jog LGBT+ teisių užtikrinimas niekaip nepaveikia kitų asmenų teisių, tik sukuria visuomenę, kuri yra darnesnė ir laimingesnė. Tiesiog turėtume įsisavinti, kad LGBT+ asmenys yra mūsų artimieji, kaimynai, kolegos, moksleiviai, gydytojai, mokytojai ir t.t. ir jeigu mums atrodo, kad mes nepažįstame tokių žmonių, tai turbūt jie nesijaučia iki galo saugūs atsiskleisti“, – teigia B. Sabatauskaitė. 

Mitas nr. 2. „LGBT eitynės skirtos tik provokuoti likusią visuomenės dalį skatinant savo abejotinas vertybes“

Dainiaus Pūro teigimu, toks visuomenės nenoras priimti kitokių asmenų grupių yra bendras valstybės stagnacijos požymis žmogaus teisių klausimais. 

„Mes kai kurias žmogaus teisių problemas esam išsprendę, ypač  teisiškai. Kai kurias sprendžiame neblogai ir „de facto“, o kai kur, kaip ir čia, įvyko toks įšaldymas“, – kalbėjo ekspertas. 

Dezinformacijos pasekmės

Vėžlio greičiu mažėjantys smurto rodikliai ir niekaip neužleidžiama pirma vieta pagal savižudybių skaičių Europos lentelėse yra labai apibendrintos pasekmės. Ekspertai įvardija ir daug kur kas siauresnių bet ne mažiau žalingų pokyčių, atneštų dezinformacijos srovės. 

Dainiaus Pūro vertinimu, pirmiausiai, Lietuvai kyla grėsmė ir toliau likti besivystančios stagnacijos eroje.

„Mes startavom įspūdingai prieš 33 metus ir tada buvo aiškiau, kad mes apsisprendę esam ne tik dėl nacionalinės nepriklausomybės, bet ir dėl to, kad mes vertybiškai jungiamės į  Europos Sąjungą. Ir paradoksą aš matau tokį, kad kai mes įstojome į Europos Sąjungą, tai tada prasidėjo stagnacija“, komentavo D. Pūras. 

Dar viena grėsmė, eksperto vertinimu, yra susitapatinimas su Europos Sąjungos narėmis, kurios turi savo nuomonę žmogaus teisių klausimais. 

„Išlieka tikimybė vis tik pasekti Vengrijos arba Lenkijos, gal daugiau Lenkijos variantu, nes  mes su Lenkija strateginiai partneriai. Lietuvos valdžia demonstratyviai nemato grubių žmogaus teisių pažeidimų Lenkijoje“, – tikino pašnekovas.

Šis straipsnis yra „Media4Change“ inicijuotos tarptautinės žurnalistikos laboratorijos dalis. Laboratorija yra projekto „Digital MIL Lab in Youth Work“ dalis. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos programą „Erasmus+“.

Projekto straipsnių autoriai su projekto rėmėjais straipsnių temų ir turinio nederina.