• Sumažėjo socialinė distancija pabėgėlių grupės atžvilgiu (kaimynystėje su pabėgėliais nenorėtų gyventi 27 proc., dirbti vienoje darbovietėje – 14 proc., pabėgėliams nuomoti būsto – 33 proc. respondentų).
• Išlieka požiūris, kad pabėgėliai gali daryti labiau neigiamą, nei teigiamą įtaką visuomenei ir valstybei (pvz., pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį Lietuvoje – 83 proc., sukelti socialinius neramumus – 81 proc., praturtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą – 22 proc.)
• Padaugėjo Lietuvos gyventojų, pritariančių integracijos priemonių taikymui Lietuvoje gyvenantiems ir į šalį atvykstantiems pabėgėliams, dalis (pvz., vaikų švietimo organizavimui pritarė 80 proc., lietuvių kalbos kursų organizavimui – 75 proc., nemokamų teisinių konsultacijų organizavimui – 60 proc. respondentų)
• Pagrindinis informacijos šaltinis apie įvairias pabėgėlių ir migrantų grupes išlieka žiniasklaida, išskyrus karo pabėgėlius iš Ukrainos, su kuriais asmeninį kontaktą („esu matęs, sutikęs“) įvardijo, kad turėjo 37 proc. respondentų.

2022 m. rugsėjo 16 d. – 27 d. „Diversity Development Group“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos visuomenės nuostatų apklausos rezultatai atskleidžia, kad didžiausia socialinė distancija (kaimynystės, darbovietės ir būsto nuomos klausimais) išlieka iš įkalinimo įstaigų išėjusių asmenų, asmenų su psichikos negalia ir romų atžvilgiu. Pastebima, kad palyginus su 2021 m., žymiai sumažėjo socialinė distancija pabėgėlių atžvilgiu. 2022 m. atliktoje apklausoje 27 proc. respondentų įvardijo, kad nenorėtų su pabėgėliais gyventi kaimynystėje (2021 m. – 47 proc.), 14 proc. – kad nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje (2021 – 28 proc.) ir 33 proc. – kad nenorėtų pabėgėliams išnuomoti būsto (2021 m. – 48 proc.).

Galima daryti prielaidą, kad nuostatų kaitai galėjo turėti įtakos Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Apie 65 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų pažymėjo, kad jų požiūris į Lietuvoje gyvenančius ukrainiečius per pastaruosius penkerius metus labai pagerėjo/ greičiau pagerėjo nei pablogėjo, tuo tarpu apie 75 proc. respondentų įvardijo, kad jų požiūris rusų, gyvenančių Lietuvoje, atžvilgiu per pastaruosius penkerius metus labai blogėjo/ greičiau pablogėjo nei pagerėjo.

Karo pabėgėlių iš Ukrainos priėmimui linkę pritarti (sutinku/ greičiau sutinku nei nesutinku) 80 proc. tyrimo dalyvių.

Nepaisant to, kad visuomenės nuostatų apklausa rodo palaikymą karo pabėgėliams iš Ukrainos, išlieka požiūris, kad pabėgėliai gali daryti labiau neigiamą, nei teigiamą įtaką visuomenei ir valstybei (pvz., pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį Lietuvoje – 83 proc., sukelti socialinius neramumus – 81 proc., praturtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą – 22 proc.).

Antra vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad daugėjo manančių, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio Lietuvoje gyvenančių ir į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių integracijai (2021 m. – 39 proc., 2022 m. – 50 proc.) bei pritariančių, kad pabėgėliai yra pažeidžiama grupė, todėl Lietuva privalo jiems padėti (2021 m. – 33 proc., 2022 m. – 48 proc.)

Kaip ir ankstesnių apklausų metu, gyventojai įvardijo, kad svarbiausios sėkmingą pabėgėlių integraciją užtikrinančios priemonės yra migrantų vaikų švietimas, lietuvių kalbos kursų organizavimas, taip pat – pagalba tvarkant dokumentus bei kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimas.

Pagrindinis informacijos šaltinis apie įvairias pabėgėlių ir migrantų grupes išlieka žiniasklaida, išskyrus karo pabėgėlius iš Ukrainos, su kuriais asmeninį kontaktą (esu matęs, sutikęs) įvardijo, kad turėjo 37 proc. respondentų.

„Šiais metais aiškiai pastebima, kad visuomenės sutelktumas ir atvirumas priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos atsispindi ir visuomenės nuostatų apklausos rezultatuose. Tyrimo duomenys atskleidžia, sumažėjusią socialinę distanciją pabėgėlių grupės atžvilgiu bei išaugusį palaikymą teikiant pagalbą ir organizuojant integracijos paslaugas. Įdomu pastebėti, kad socialinė distancija taip pat mažėjo sirų, irakiečių, musulmonų atžvilgiu. Tai galima sieti su pastaraisiais metais mažėjusiu žiniasklaidos ir politikos atstovų dėmesiu šių grupių atžvilgiu.“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė dr. Giedrė Blažytė.           

Nepaisant to, kad visuomenės nuostatų apklausa rodo palaikymą karo pabėgėliams iš Ukrainos, išlieka požiūris, kad pabėgėliai gali daryti labiau neigiamą, nei teigiamą įtaką visuomenei ir valstybei (pvz., pabėgėliai gali padidinti nusikalstamumo lygį Lietuvoje – 83 proc., sukelti socialinius neramumus – 81 proc., praturtina Lietuvos kultūrinį gyvenimą – 22 proc.).

Antra vertus, svarbu atkreipti dėmesį, kad daugėjo manančių, kad valstybė turėtų skirti daugiau dėmesio Lietuvoje gyvenančių ir į Lietuvą atvykstančių pabėgėlių integracijai (2021 m. – 39 proc., 2022 m. – 50 proc.) bei pritariančių, kad pabėgėliai yra pažeidžiama grupė, todėl Lietuva privalo jiems padėti (2021 m. – 33 proc., 2022 m. – 48 proc.)

Kaip ir ankstesnių apklausų metu, gyventojai įvardijo, kad svarbiausios sėkmingą pabėgėlių integraciją užtikrinančios priemonės yra migrantų vaikų švietimas, lietuvių kalbos kursų organizavimas, taip pat – pagalba tvarkant dokumentus bei kvalifikacijos tobulinimo kursų organizavimas.

Pagrindinis informacijos šaltinis apie įvairias pabėgėlių ir migrantų grupes išlieka žiniasklaida, išskyrus karo pabėgėlius iš Ukrainos, su kuriais asmeninį kontaktą (esu matęs, sutikęs) įvardijo, kad turėjo 37 proc. respondentų.

„Šiais metais aiškiai pastebima, kad visuomenės sutelktumas ir atvirumas priimant karo pabėgėlius iš Ukrainos atsispindi ir visuomenės nuostatų apklausos rezultatuose. Tyrimo duomenys atskleidžia, sumažėjusią socialinę distanciją pabėgėlių grupės atžvilgiu bei išaugusį palaikymą teikiant pagalbą ir organizuojant integracijos paslaugas. Įdomu pastebėti, kad socialinė distancija taip pat mažėjo sirų, irakiečių, musulmonų atžvilgiu. Tai galima sieti su pastaraisiais metais mažėjusiu žiniasklaidos ir politikos atstovų dėmesiu šių grupių atžvilgiu.“ – teigia nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrimų vadovė dr. Giedrė Blažytė.           

Komunikacijos apie skirtingas migrantų, prieglobsčio prašytojų bei jo gavėjų grupes viešojoje erdvėje svarbą atskleidžia ir apklausos rezultatai. Tyrimo išvados rodo, kad Lietuvos gyventojai nuomonę apie imigrantus paprastai susikuria ne iš asmeninės patirties, o įvairių žiniasklaidos priemonių pagrindu. Daugiau nei du trečdaliai tyrimo respondentų įvardijo, kad apie ne Europos Sąjungos (ES) piliečius, kurie Lietuvoje pasiprašė prieglobsčio (61 proc.) ir kuriems šalyje suteiktas prieglobstis (65 proc.), taip pat – apie migrantus, kurie į Lietuvą atvyko neteisėtai (64 proc.), žino iš žiniasklaidos.

Anot žiniasklaidos monitoringo ir žurnalistikos inovacijų programos „Media4Change“ vadovės Neringos Jurčiukonytės, tokie duomenys dar kartą patvirtina, koks svarbus vaidmuo, formuojant visuomenės nuomonę, tenka žiniasklaidai. „Viešosios informacijos dėka atskiri socialinės realybės faktai ar interpretacijos tampa visuotiniu žinojimu, o žinojimas − savaime suprantama tikrove“, −  sakė ji.

Anot N. Jurčiukonytės, ypač svarbu į tai atkreipti dėmesį tuomet, kai dėl didelės stigmos, esančios socialinės distancijos ar kitų aplinkybių tokių visuomenės narių taip lengvai nesutinkame ar identifikuojame. „Tokiu būdu asmenine savo patirtimi formuoti nuomonę visuomenė galimybės neturi, o ir pačioje žiniasklaidoje tokios grupės dažniausiai išlieka nebylios, vietoj jų kalba politikai, ekspertai“, −  pabrėžia „Media4Change” vadovė. Kaip teigia ji, grupės, tiesiogiai susijusios su gvildenama tema, nepakalbinimas ne tik užkerta kelią visapusiškam temos atspindėjimui, bet ir sudaro prielaidas galimam mitų, stereotipų sklidimui ir neatsitiktinai dar vadinama priverstine dezinformacija. Ir šiais metais „Media4Change” analitikai pastebi koreliaciją tarp to, kaip grupė yra vaizduojama žiniasklaidoje ir kokios nuostatos visuomenėje sklando jos atžvilgiu. Šiais metais daugelio grupių vaizdavimas gerėjo.

Šių metų rugsėjo mėnesis buvo vienas pozityviausių romų vaizdavime. Daugiau nei ketvirtadalis (25,2 proc.) viso turinio apie romus buvo teigiamo konteksto. Tuo metu praėjusiais metais pozityvus žiniasklaidos turinys apie romus sudarė mažiau nei trečdalį (8 proc.) visų žiniasklaidos darbų apie šią grupę. „Media4change“ žiniasklaidos analitikai atkreipia dėmesį, kad prie teigiamų pokyčių žiniasklaidoje prisideda pačios bendruomenės veiksmai:  renginiai,  pranešimai spaudai. Teigiami pokyčiai „Media4change“ radare fiksuojami ir musulmonų vaizdavime. 2021 m. 14 procentų turinio apie musulmonus buvo neigiamo konteksto. Šis skaičius 2022 metais palaipsniui mažėjo: šių metų pirmąjį pusmetį, neigiamo konteksto darbai sudarė 5,5 proc. visų darbų, o šių metų rugsėjį šis skaičius susitraukė iki 3,6 proc. Taip pat pastebėtina, jog vis dažniau kalbama apie musulmonų patiriamą diskriminaciją. Rugsėjo mėnesį daugiau nei ketvirtadalyje (27,6 proc.) darbų, kuriuose minimi musulmonai, kalbėta apie diskriminacijos problemas. Tokio pobūdžio informacija dažniausiai randama užsienio naujienų kontekste.

Tam tikros pozityvios tendencijos stebimos ir migrantų, pabėgėlių vaizdavime, tačiau tuo pačiu „Media4change“ žiniasklaidos analitikai atkreipia dėmesį, kad migrantų ir pabėgėlių iš Afrikos ir Azijos žemynų vaizdavimas ryškiai skiriasi nuo pabėgėlių iš Ukrainos. Nors pasienyje sulaikyti ar apgręžti migrantai gali būti ir prieglobsčio prašytojai, ir nuo karo savo valstybėse bėgantys pabėgėliai, pastebėtina, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, pabėgėlio terminas kur kas dažniau vartojamas žmonėms atvykstantiems iš Ukrainos, o iš kitų valstybių bėgantys žmonės vadinami migrantais, dažnai neteisėtais arba nelegaliais. Daugiau nei trijuose ketvirtadaliuose (77,6 proc.) rugsėjo mėnesį pasirodžiusių darbų apie pabėgėlius, buvo kalbama tik apie ukrainiečius.

***

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2022 m. rugsėjo 16 d. – 27 d., „Diversity Development Group“ ir Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Etninių tyrimų skyriaus užsakymu. Pagal suderintą klausimyną apklausą atliko Lietuvos – Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu apklausti 1024 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni).

—–

Remiantis ta pačia metodologija žiniasklaidos monitoringas su pertraukomis „Media4Change”  įgyvendinamas nuo 2013 metų.

Per pastaruosius trejus metus. Media4Change žiniasklaidos stebėsenos komanda išanalizavo daugiau nei 100 000 darbų, kuriuose minimos didžiausią socialinę distanciją patiriančios grupės. Šiuo laikotarpiu stebėti darbai iš 5 televizijos kanalų, 11 radijo stočių, 428 interneto portalų, 115 nacionalinių ir regioninės spaudos leidinių.

Išsamiau visuomenės nuostatų tyrimo duomenys ir organizacijos „Media4change“ atliktos žiniasklaidos stebėsenos rezultatai buvo pristatyti virtualime renginyje „Visuomenės nuostatų etninių ir religinių grupių atžvilgiu tyrimo ir žiniasklaidos stebėsenos rezultatų pristatymas“ š.m. lapkričio 16 d., 10:00-11:30 val.