Viešasis kreipimąsis kviečia valdžios, nevyriausybinių organizacijų, institucijų vadovus, žiniasklaidą, teisininkus, politikus ir visus, kam rūpi skaidrumas šalyje, pradėti plačią diskusiją, kam Lietuvoje tarnaus Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR): žmonių duomenims saugoti ar slėpti nepatogius ryšius.

Prie kreipimosi jau prisijungė žurnalistų, medijų srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, akademikų. 

„Demokratinės valstybės institucijos neturėtų varžyti žurnalistų dirbti visuomenės interesų labui. Paradoksalu tai, kad Vyriausybei pavaldi įstaiga (Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) iš esmės priešgyniauja Vyriausybei, kuri savo programoje yra įsipareigojusi skirti ypatingą dėmesį maksimaliai žurnalistų prieigai prie informacijos šaltinių ir atvirųjų duomenų“, – akcentavo Vilniaus universiteto docentas Deimantas Jastramskis.

Kreipimesi prašoma imtis reikiamų sprendimų, siekiant užkardyti nepagrįstą BDAR naudojimą ribojant visuomenės teisę žinoti, išreiškiamas susirūpinimas dėl žurnalistinio projekto „Karštos pėdos“ likimo.

Viešu pareiškimu siekiama atkreipti dėmesį ne tik į situaciją, kurioje atsidūrė „Karštos pėdos“, bet ir į bendrą piktnaudžiavimo BDAR tendenciją: bandymus šalinti politikų deklaracijas, institucijų dangstymąsi BDAR, taip vengiant visuomenei pateikti informaciją apie įstaigų ar konkrečių pareigūnų veiklą. 

Pirmadienį teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pranešė inicijuojanti tvarkos keitimą, kurį įgyvendinus Duomenų apsaugos inspekcija negalėtų kištis į projektus, vykdomus žurnalistikos tikslais. Vis dėlto problemos apimtis kur kas didesnė: BDAR naudojamas kaip priedanga informacijos slėpimui ar net jos šalinimui, o tokie veiksmai riboja ne tik žurnalistų teises, bet ir visos visuomenės teisę žinoti apie valstybės institucijų, politikų ir valstybės tarnautojų veiklą. 

„Karštos pėdos“ – „Media4Change“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ sukurta išsamiausia vieša duomenų bazė Lietuvoje, leidžianti greitai ir paprastai pamatyti, kaip tarpusavyje susiję politikai, aukštas pareigas einantys valstybės tarnautojai ir verslas, taip pat, kaip naudojamos biudžeto lėšos ir Europos Sąjungos investicijos.

Nepaisant to, kad šiam žurnalistiniam projektui taikomos BDAR išimtys ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) šios skaidrumo iniciatyvos tikrinti įgaliojimų neturi, jos įgyvendintojai buvo įvelti į daugiau nei metus trukusį susirašinėjimą, kurį vainikavo inspekcijos svarstymas, ar skirti baudą. 

„Tokią valstybinės institucijos veiklą vertiname kaip nuoseklų spaudimą šią žurnalistinę duomenų bazę uždaryti. Jaučiame pareigą dėti visas pastangas, kad „Karštų pėdų“ atvejis padėtų tašką naudoti BDAR kaip pretekstą apriboti žurnalistams prieigą prie visuomenei svarbios informacijos”, – sakė „Media4Change“ ir  „Karštų pėdų“ projekto vadovė N. Jurčiukonytė. 

Kreipimesi pažymima, kad valstybės institucijos vis dažniau naudoja BDAR kaip motyvą žiniasklaidai ir visuomenei neteikti informacijos apie valstybės įstaigų ar konkrečių valstybės tarnautojų veiklą. Atkreipiamas dėmesys, kad prie tokio valstybės ir savivaldos institucijų veikimo prisideda ir VDAI formuojama siauro BDAR interpretavimo praktika.

„Esame įsitikinę, kad VDAI peržengia savo kompetencijos ribas ir kenkia didesnio skaidrumo siekiui, kuris yra bendras vykdomosios valdžios ir pilietinės visuomenės interesas”, – sako kreipimosi autoriai.

„Svarbi ne tik ta informacija, kurią nori perduoti politikai ar valstybės institucijos, bet būtent ta, kurią privalo iš jų gauti ir pateikti žurnalistai”– savo motyvus prisijungti prie kreipimosi dėsto VU profesorius, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Andrius Vaišnys. 

Anot jo, Valstybė, apmokėdama visuomenei svarbių duomenų kaupimą ir tvarkymą, privalo sudaryti ir jiems, ir įvairių šakų mokslininkams galimybę gauti ir skleisti, kas ir kaip dalyvauja, dalyvavo ar dalyvaus priimant politinius ir verslo sprendimus. „Lietuvos laisvų informacijos mainų patirtis istoriškai pernelyg trumpa, kad nepasimokytume ir leistume uždaryti prieigą prie valstybės ir savivaldybių valdymą lemiančių duomenų”, – sako A. Vaišnys.

Vienas iš po kreipimąsį pasirašiusių akademikų – Vilniaus universiteto mokslininkas-ekspertas Andrius Šuminas pažymi, kad be galo svarbu, jog žurnalistai, akademinio pasaulio atstovai ir visi aktyvūs šalies piliečiai vieningai išsakytų palaikymą informacijos laisvei ir didesniam skaidrumui.

Susiklosčiusią situaciją planuoja svarstyti ir Lietuvos medijų taryba. 21 narį vienijanti taryba atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos formavimo klausimus. Medijų tarybą sudaro valstybinių, nevyriausybinių ir akademinių institucijų atstovai, žiniasklaidos priemonės ir jų asociacijos.