Vaizdo naujienų žiūrėjimas sparčiai auga, ypač tarp jaunų žmonių. „Reuters Digital News Report 2024“ duomenimis, net du trečdaliai respondentų (66 proc.) kas savaitę renkasi trumpus naujienų vaizdo įrašus, o daugiau nei pusė (51 proc.) – ilgesnio formato vaizdo įrašus, kuriuos dažniausiai žiūri ne žiniasklaidos priemonės svetainėse, o socialiniuose tinkluose.

Visame pasaulyje stebimas ryškus žiniasklaidos auditorijų elgesio pokytis. Žmonės socialiniuose tinkluose vis dažniau dalijasi TikTok platformos formato vaizdo įrašais, o ne nuorodomis į straipsnius. Taip pat mažėja auditorijos noras komentuoti bei dalytis naujienomis internete.

Žiniasklaidos priemonės vis dažniau kuria specialiai jaunimui skirtą naujienų turinį. Belgijoje atliktas tyrimas rodo, kad jaunimui skirtas „Instagram“ naujienų kanalas @nws.nws.nws tampa svarbiu kanalu mezgant ryšį su jaunąja auditorija.

Čilės naujienų svetainės „BiobioChile“ analizė atskleidžia, kad žurnalistų dėmesys auditorijai gali prisidėti prie demokratinių žiniasklaidos idealų įgyvendinimo, jei auditorija suvokiama ne vien kaip „skaičiai“, bet ir kaip „gyvi piliečiai“. Ši sąvoka pabrėžia, kad žmonės – tai ne tik statistika (patiktukai ir peržiūros), bet ir konkrečios bendruomenės nariai, turintys poreikių, idėjų, socialinių bei politinių interesų.

Jonathanas Stray’us, vyresnysis mokslininkas Berklio universitete „Center for Human-Compatible AI“, pabrėžia, kad 2025 metais redakcijos toliau praras konservatyvią auditoriją, jei nesiims aktyvių veiksmų.

Finansinis žurnalistikos tvarumas išliks svarbi tema ir 2025-aisiais, pastebi journalism.co.uk kalbinti ekspertai.

2025-aisias dirbtinis intelektas (DI) taps neatsiejama žurnalistikos dalimi, bet, pasak Rasmuso Kleiso Nielseno, nors šios technologijos suteikia galimybę optimizuoti darbo procesus, kol kas jos nėra tokios pelningos, kaip tikėtasi.

2025-aisiais redakcijos privalės aktyviau įtraukti savo auditorijas į diskusijas.

2021 m. atlikta nacionalinė Kanados žurnalistų apklausa, kurioje dalyvavo 1 251 žiniasklaidos darbuotojas (nuo laisvai samdomų žurnalistų iki vadovų ir reporterių), atskleidė nerimą keliančią situaciją. Respondentai teigia, kad žiniasklaidos sektoriaus darbo aplinkoje dažnai ignoruojama darbuotojų psochikos sveikata, o tokie veiksniai kaip priekabiavimas internete, didelis darbo krūvis, nežinia dėl darbo vietos išlaikymo sukelia didelį nerimą, depresiją ir perdegimą.

Žurnalistai dažnai vieni pirmųjų atsiduria įvairių įvykių vietose: nuo avarijų, nusikaltimo vietų iki stichinių nelaimių nusiaubtų teritorijų ir karo zonų. Nemažai žiniasklaidoje dirbančių žmonių susiduria su potrauminiu streso sutrikimu (PTSS), kuris gali išsivystyti išgyvenus ar mačius trauminį įvykį.